Studentai praktiškai įtvirtina karybos žinias

Atsargos karininkų mokymuose dalyvaujantys aukštųjų mokyklų studentai ir absolventai jau dvi savaites lauko pratybose Brigados generolo Kazio Veverskio poligone Kazlų Rūdoje įtvirtina per metus jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose (JKVM) įgytas teorines karybos žinias. Nuo birželio 3 d. vykstančiose pratybose dalyvauja Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos (Vilniaus ir Klaipėdos grupių) JKVM 1 ir 2 kursų klausytojai.

 

Pirmakursiai kompleksinėse lauko taktikos pratybose kartoja išmoktus individualius ir būtinus kario veiksmus individualiai ir skyriaus sudėtyje, atlieka kovinį šaudymą ir mėto granatas. Antrakursiai mokosi atlikti skyriaus vado funkcijas ir vadovauti skyriui vykdant puolimą ir gynybą, kovinį šaudymą ir atliekant kitus kovos veiksmus.

 

Pasak JKVM sekcijos viršininko ir pratybų vadovo mjr. Miroslavo Sviglinskio, lauko pratybos kursų klausytojams pirmiausia suteikia galimybę įgytas teorines žinias pritaikyti praktiškai. „Lauko pratybos yra ta vieta, kur aukštųjų mokyklų studentai ir absolventai „išeina“ iš komforto zonos ir išbando save nekasdieniškose situacijose. Kai kuriems pirmakursiams tai yra pirmas kartas, kai tenka nakvoti ne šiltoje lovoje, o miške po medžiu, trikampėje stovyklavietėje, vykdyti paskirtas užduotys ne tik dienos metu, bet ir naktį, – aiškina mjr. M. Sviglinski. – Šiame mokymų etape sėkmingas užduočių atlikimas daugiausia priklauso nuo kario, nuo jo atsakingumo, užsispyrimo, galimybių ir noro išmokti ne tik karo dalykų ar išgyvenimo įgūdžių, bet ir plėsti savo akiratį, suvokimo ribas, mokytis ne tik iš instruktorių, bet ir iš savo tarnybos draugų.“

 

Atsargos karininkų mokymuose dalyvaujantys studentai per pirmus metus įgijo bazinių karybos žinių ir įgūdžių. Per pratybas pirmakursiai dabar įtvirtina svarbiausias bazines taktikos, ginkluotės, ryšių, karo inžinerijos, karo topografijos, medicinos ir kitas kariams būtinas žinias. Poligone JKVM klausytojai mokosi judėti mūšio lauke, slapta sėlinti priešo link, tinkamai reaguoti į priešo ugnį, evakuoti sužeistąjį, orientuotis vietovėje dieną ir naktį su žemėlapiu ir be jo, tobulina kovinio šaudymo iš pėstininkų ginklų įgūdžius.

 

Antro kurso JKVM klausytojai mokosi vadovauti skyriui, puolančiam ir ginančiam pastatą, vykdančiam žvalgybą ir kovinę pasalą. Puldami ir gindamiesi atlieka kovinį šaudymą ir kitus kovos veiksmus.

 

Trečiaisiais mokslo metais studentai bus rengiami kaip karininkai ir įgis reikalingų vadovauti būriui žinių ir įgūdžių. Sėkmingai baigusiems JKVM bus suteikiamas atsargos jaunesniojo karininko (leitenanto) laipsnis ir rezervo būrio vado kvalifikacija. Jie bus priskirti kariuomenės personalo rezervui ir turės galimybę ateityje tarnauti kariuomenėje, siekti karininko karjeros.

 

 

Jaunesniųjų karininkų vadų mokymai – viena iš privalomosios pradinės karo tarnybos formų. Ją atliekantys 18–32 metų aukštųjų mokyklų studentai ir absolventai, pagal tarpukario Lietuvos tradicijas, vadinami kariūnais aspirantais, įgyja pagrindinį karinį pasirengimą, išmoksta veikti karinio vieneto sudėtyje ir jam vadovauti.

 

Jaunesniųjų karininkų vadų mokymai buvo atnaujinti 2012 m., siekiant stiprinti šalies gynybinį pajėgumą – rengti karininkus (būrių vadus) Lietuvos kariuomenės rezervui, jai reikalingus specialistus, ugdyti Lietuvos Respublikos pilietį, pasirengusį atlikti konstitucinę pareigą – ginklu ginti savo valstybę.