Stojimas Studijos bakalauro diplomas / leitenanto laipsnis

Karo akademija netradiciškai paminėjo generolo Jono Žemaičio-Vytauto 110-ąsias gimimo metines

Karo akademija netradiciškai paminėjo generolo Jono Žemaičio-Vytauto 110-ąsias gimimo metines

2019 03 15

Š. m. kovo 15 d. sukanka 110 metų, kai gimė vienas žymiausių Lietuvos partizanų vadas gen. Jonas Žemaitis-Vytautas. Jo gimimo metinės Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje šiemet buvo paminėtos netradiciškai – žiūrint istorinę kino juostą.
 
Renginio pradžioje visi susirinkusieji tylos minute pagerbė gen. J. Žemaičio atminimą. Kariūnai padėjo gėlių prie generolo paminklo aikštėje prie Krašto apsaugos ministerijos.
 
Buvusio Karo mokyklos auklėtinio gyvenimas buvo skirtas Lietuvai ir kovai už jos laisvę. Prisimindami šią kovą susirinkusieji Akademijoje žiūrėjo istorinę kino juostą „Pelėdų kalnas“, kuri nukėlė į pokario Lietuvą, kai vyko karas tarp nepasidavusių okupacijai krašto gyventojų ir sovietinio režimo įgyvendintojų. „Tai yra filmas apie viltį, kurią turėjo Jonas Žemaitis“, – pristatydama filmą sakė jo prodiuserė Justina Ragauskaitė.
 
„Partizano Jono Žemaičio likimas atkartojo daugelio žuvusių Lietuvos partizanų ir karių likimus. Okupantai nesugebėjo palaužti jų dvasios ir meilės Lietuvai, tad jų kova liks – pavyzdys mums visiems“, – apibendrindamas šią dieną kalbėjo Akademijos viršininkas plk. Juozas Kačergius.
 
Generolo Jono Žemaičio-Vytauto gimimo sukaktį Akademijos atstovai taip pat minėjo ir Jurbarko r. Šimkaičių girioje prie gen. Jono Žemaičio Vytauto vadavietės-bunkerio.
 
Generolas Jonas Žemaitis-Vytautas
 
Jonas Žemaitis gimė 1909 m. kovo 15 d. Palangoje. 1929 m. baigė Kauno karo mokyklą, 1936–1938 m. studijavo Prancūzijos artilerijos mokykloje. Jam suteiktas kapitono laipsnis. 1944 m. Šiluvos ir Tytuvėnų valsčiuose suorganizavo apie 150 vyrų į generolo Povilo Plechavičiaus Vietinę rinktinę ir pats tapo šios rinktinės 310-ojo bataliono vadu. Vokiečiams rinktinę išformavus, kurį laiką slapstėsi, o nuo 1945 m. tapo Žebenkšties rinktinės štabo viršininku. 1947 m. gegužės mėn. išrinktas Kęstučio apygardos vadu. 1948 m. gegužės mėn. įkūrė Vakarų Lietuvos (Jūros) partizanų sritį, tapo jos vadu.
 
Jono Žemaičio pastangomis 1949 m. buvo galutinai suvienytas Lietuvos partizaninis judėjimas, o jis pats 1949 m. vasario mėn. išrinktas Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Tarybos prezidiumo pirmininku (pagal 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos deklaraciją, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, prezidiumo pirmininkas faktiškai ėjo Respublikos Prezidento pareigas).
 
1949 m. J. Žemaičiui suteiktas laisvės kovotojų – partizanų generolo laipsnis. Partizaniniam judėjimui jis vadovavo iki 1953 m. gegužės 30 d., kol dėl išdavystės, įmetus į bunkerį granatą su migdomosiomis dujomis, buvo apsvaigintas ir suimtas. 1954 m. birželio mėn. uždarame teisme J. Žemaitis buvo nuteistas mirties bausme. Sušaudytas lapkričio 26 d. Maskvoje, Butyrkų kalėjime.
 
1997 m. vasario 14 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu Jonas Žemaitis po mirties buvo apdovanotas Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu. 1998 m. sausio 26 d. Respublikos Prezidentas pasirašė dekretą, kuriuo jam buvo suteiktas dimisijos generolo laipsnis.
 
1998 m. lapkričio 20 d. krašto apsaugos ministras Lietuvos karo akademijai suteikė Generolo Jono Žemaičio vardą.
 
Krn. Vytenės Dagytės nuotr.