Stojimas Studijos bakalauro diplomas / leitenanto laipsnis

Pratybos Karo akademijos kariūnus vienija ir stiprina

Pratybos Karo akademijos kariūnus vienija ir stiprina

2020 10 11

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos pirmakursiai jau šešias savaites karybos žinių semiasi Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke vykstančiame Baziniame kariūno kurse (BKK). Kaip jie sako, kuo toliau – tuo giliau į mišką, kur vyksta pratybos, tuo daugiau visomis prasmėmis gilinamasi į profesinius dalykus.

Per paskutines pratybas kariūnai kasė apkasus. „Kasame juos, kad turėtume priedangą nuo priešo, kad būtume nematomi ir galėtume jaustis saugūs, – sako Karolina Kinderytė, sutinkanti su posakiu, kad apkasų gylis proporcingas išsaugotai gyvybei. – BKK liko tik savaitė ir tai – paskutinis mūsų išėjimas į mišką, todėl dabar galiu pasakyti – tikėjausi, kad bus sunkiau. Bet buvo smagu. Ir viskas gerai praėjo.“

„Gyvenau kaime, todėl miškas ir pratybos miške man nebaisu. Net dabar kartais atrodo, kad gyvenu namų sąlygomis. Apkasai ir jų kasimas – taip pat ne naujiena, nes su broliu esame tai darę žaisdami miškuose. Abu šiaip duobių išsikasdavome pažaisti. Mūsų vaizduotė buvo labai laki – pasiimi pagalį ir su juo bėgi, vadinasi, kariauji. Man tai patikdavo, – linksmai prisimena kariūnas Skirmantas Senkevičius. – Žaisdami slėpdavomės, ieškodavome vienas kito, todėl, atrodo, dabar nieko naujo, nors pratybose dalyvauju pirmą kartą.“

Skirmantas sako, kad motyvacija per BKK dėl sunkesnių užduočių tik auga ir stiprėja: „Kuo toliau, tuo daugiau jos yra. Čia prisirišau prie tokio kariško gyvenimo. Net gaila, kad BKK eina į pabaigą. Iš dalies norisi čia likti, bet žinai, kad dar bus įvairių įspūdžių, nes laukia nauja patirtis ir studijos Karo akademijoje. Liūdesys ir džiaugsmas vienu metu...“

Pasakodamas apie save, jis pristato ir kitus kariūnus, kurie tapo draugais, su kuriais jaučiasi esąs viena komanda: „Susiformavo labai faina mūsų grupė, kurią pavadinome „Žvėrynu“. Ir mūsų gretos auga – atsiranda vis daugiau kariūnų, kurie nori prisijungti prie mūsų. Tokie dalykai gal ir neesminiai, bet kelia motyvaciją, nes, kai mūsų daug ir esame vieningi, esame stiprūs ir pajėgūs daug ką įveikti.“

Apkasų kasimo patirties kariūnas Arnas Kiveris jau turi: „Anksčiau buvau šauktinis, po to dar Krašto apsaugos savanorių pajėgose tarnavau, todėl šias užduotis jau esu vykdęs anksčiau. Ir apkasus ne kartą kasęs. Praktika nelabai skiriasi, bet vis tiek – naujų pojūčių buvo tiek dabar, tiek per ankstesnes pratybas. Kiekvieną dieną vis kažkas naujo. Netgi gyvenimas palapinėse, atvirame lauke, man buvo malonus.“

Lygindamas ankstesnę ir dabartinę kario tarnybą Arnas sako, kad šis BKK jam – žinių kartojimo ir gilinimosi į jas etapas: „Turiu senus užrašus, todėl stengiausi pagal juos viską kartoti ir dar tobulintis. Dabar taip pat daug ką užsirašau. Sulyginęs senuosius ir naujuosius užrašus galiu pasakyti, kaip buvo anksčiau ir dabar, BKK, įvertinti, kiek patobulėjau.“

Tačiau vaikinas savęs nelygina su kitais kariūnais, nes nori į visus žiūrėti kaip į vieną komandą. „Nenoriu būti individualistas, nes kariuomenėje nėra vietos tokiems žmonėms, – aiškina Arnas, kito kritiką priimantis kaip patarimus. – Esu girdėjęs, kad tarp būrių vyksta konkurencija, bet čia mes to nepastebime. Konkurencija – sveika, bet reikia konkuruoti tik todėl, kad galėtume tobulėti, o ne kad būtume geresni už kitus.“

Baziniam kariūno kursui einant į pabaigą jo dalyviai dažniau susimąsto ir apie grįžimą į Akademiją, ir, svarbiausia, apie artėjančią kariūno priesaiką.

„Laukiu tos dienos, nes noriu kaip karys prisiekti savo šaliai, – sako kariūnas Skirmantas. – Ir artimuosius noriu pamatyti, ir studijų laukiu, nes įstojau į Karo akademiją, ten, kur troškau, apie kurią tiek laiko svajojau. Todėl dabar jaučiuosi puikiai.“

Karolina jau yra davusi kario priesaiką. „Priesaikos žodžių nebekartosiu, tačiau stovėsiu su kitais kariūnais, būsime vienas šalia kito. Tai – ypatingas jausmas ir svarbus įvykis mums visiems“, – sako mergina.

Apie susiformavusią darnią pirmakursių komandą kalba ir Arnas: „Visi mes turime būti vieningi. Būrys yra tiek stiprus, kiek stiprus jo karys. Nors mes visi – skirtingos asmenybės, bet turime viską daryti kartu. Ir matau, kad mūsų kursas jau dabar yra kaip vienas kumštis!“

Eimanto Genio nuotr.