2024 m.

Strateginis Rusijos branduolinio ginklo poveikis NATO paramai Ukrainai ir Baltijos šalių gynybai

Praeitą savaitę Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje įvyko aukšto lygio seminaras „Strateginis Rusijos branduolinio ginklo poveikis NATO paramai Ukrainai ir Baltijos šalių gynybai“, kurį organizavo LKA kartu su Konrad Adenauer Stiftung Vilniaus biuru.Renginys pritraukė įvairių sričių ekspertų, kurie pasidalijo savo įžvalgomis apie dabartinius saugumo iššūkius.
Seminarą pradėjo ir jo dalyvius pasveikino Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos viršininkas brg. gen. Almantas Leika ir krašto apsaugos ministras dr. Laurynas Kasčiūnas. Savo kalbose jie pabrėžė seminaro svarbą atsižvelgdami į dabartinę geopolitinę situaciją.

Pirmoji diskusija „Rusijos branduoliniai grasinimai: poveikis pagalbai Ukrainai ir jos gebėjimui atkurti teritorinį vientisumą“

Diskusijos metu buvo analizuojamas Rusijos branduolinių grasinimų poveikis tarptautinei bendruomenei, ypač NATO paramai Ukrainai. Pagrindiniai pranešėjai:
• Kęstutis Budrys, LR Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionaliniam saugumui, išskyrė Rusijos grasinimų poveikį regioniniam saugumui;
• Williamas Alberque, Stimsono centro vizituojantis bendradarbis, kalbėjo apie NATO strategijas reaguojant į Rusijos garsinimusi siekiant išlaikyti paramą Ukrainai;
• Fabianas Hoffmanas, Oslo universiteto branduolinio projekto mokslinis bendradarbis, pateikė akademinę perspektyvą dėl Rusijos branduolinių grasinimų poveikio tarptautiniam saugumui.
Diskusiją moderavo dr. Giedrius Česnakas, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Saugumo politikos mokslo grupės profesorius, kuris pabrėžė, kaip svarbu suprasti Rusijos grasinimus ir atitinkamai į juos reaguoti.

Antroji diskusija „Rusijos branduolinių ginklų kontekstas NATO atgrasymui ir Baltijos šalių gynybai“

Ši diskusija buvo orientuota į Rusijos branduolinių ginklų poveikį NATO atgrasymo strategijoms ir Baltijos šalių gynybos stiprinimui. Pranešėjai:
• Aurimė Gražienė, LR krašto apsaugos ministerijos Euroatlantinio bendradarbiavimo grupės vadovė, aptarė NATO ir Baltijos šalių bendradarbiavimą užtikrinant branduolinį atgrasymą;
• dr. Karlas-Heinzas Kampas, Vokietijos užsienio reikalų tarybos (DGAP) asocijuotasis bendradarbis, analizavo NATO atgrasymo politikos aspektus ir galimybes juos tobulinti;
• Arturas Kacprzykas, Lenkijos tarptautinių santykių instituto (PISM) analitikas, pateikė Lenkijos perspektyvą dėl regioninės gynybos ir branduolinio atgrasymo.
Moderatorė dr. Kristina Prišmantaitė, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Gynybos analizės centro direktorė, pabrėžė būtinybę stiprinti NATO valstybių narių bendradarbiavimą užtikrinant branduolinį atgrasymą ir Baltijos šalių gynybą.
Seminaro metu aptartos temos padėjo geriau suprasti Rusijos branduolinių grasinimų poveikį regioniniam ir tarptautiniam saugumui ir išryškinti NATO strateginius prioritetus Baltijos šalių gynyboje.

Dėkojame visiems seminaro dalyviams ir pranešėjams už vertingas įžvalgas ir prasmingas diskusijas!