2024 m.
Nepriklausomybės laužai suliepsnojo jau 15-ąjį kartą
2024 03 12
Kasmet Kovo 11-oji – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena mums – ypatinga šventė. Ši diena ne tik yra mūsų šalies laisvės simbolis, bet ir primena mums didžiąsias permainas, kuriomis galime didžiuotis. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, minėdama šią progą, visus sukvietė ant Stalo kalno.
Laisvės simbolis – laužas yra neatsiejamas šio renginio akcentas, todėl visas Stalo kalnas švietė, skleidė laisvės šviesą, sukurdamas bendrystės jausmą visiems atvykusiems. „Džiugu, kad tęsiame šią tradiciją ir susirenkame ant Stalo kalno uždegti laužo. Tęsiame tradicijas rengdami karininkus, tarnaudami valstybei, tarnaudami Tėvynei, ruošdamiesi kovai dėl jos laisvės ir nepriklausomybės“, – pabrėždamas renginio tradiciškumą ir visiems primindamas 124 žmones, kurie prieš 34 metus susirinko Lietuvos Respublikos Seime atkurti Lietuvos nepriklausomybės, kalbėjo Lietuvos karo akademijos viršininkas brg. gen. Almantas Leika.
Džiugu, kad renginyje sulaukėme nemažai svečių ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną čia paminėti nusprendusių dalyvių. Susidomėję išklausėme Kovo 11-osios Akto signatarės Rasos Juknevičienės ir šio renginio pradininkų – Lietuvos karo akademijos alumnų prisiminimų ir nuomonių apie Kovo 11-osios minėjimą anksčiau ir dabar.
Karo akademijos alumnai pasidalijo mintimis apie šios šventės ant Stalo kalno ištakas: „Ją sugalvojome trys kariūnai, vieno kurso ir vieno kambario vaikinai, kilus idėjai simboliškai parodyti savo vaidmenį šiandien puoselėjant nepriklausomybę. Kovo 10 dieną kariūnai budi prie laužo ir saugo nepriklausomybę, o auštant ją parneša į Lietuvos karo akademiją“, – prisiminimais dalijosi mjr. Algirdas Navasaitis. „Taip pat norėjosi kitokio renginio kariūnams, kuris būtų rengiamas neįprastu laiku ir neįprastoje vietoje, nes Karo akademijos teritorijoje įvairių renginių organizuojama labai daug“, – sakė mjr. Almantas Sinkevičius, papildydamas sumanymo bendraautorių. Idėja buvo tobulinama ir plėtojama, todėl šiandien turime gražų ir didelį renginį „Nepriklausomybės laužai“, į kurį kviečiame jau 15-ąjį kartą.
Diskusijų metu kariūnas, pristatydamas Rasos Juknevičienės indėlį į Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą, pasidomėjo, iš kur tuomet ji sėmėsi drąsos: „1998 m. prisijungėte prie Sąjūdžio judėjimo, o 1990 m. buvote išrinkta į Aukščiausiąją Tarybą. Kodėl prisijungėte prie Sąjūdžio ir nepriklausomybės idėjos?“ Atsakymas buvo trumpas: ,,O Jūs būtumėte?“ Tai rodo, koks didelis buvo Lietuvos žmonių laisvės ir nepriklausomybės troškimas. „Tie, kurie tuo metu gyveno, nekėlė tokio klausimo. Tai daugeliui žmonių buvo savaime suprantama.“
Rasa Juknevičienė pabrėžė, kad labai svarbu minėti Kovo 11-ąją: „Švęsti Kovo 11-ąją – tai siųsti žinią, kad mes čia tokie pat stiprūs kaip visada ir liksime stiprūs ateityje.“ Signatarė pasidalijo ir mintimis, kuo ypatinga šių metų Kovo 11-oji. „Šiandien pasveikinkime savo kaimynę Švediją. Šiandien Lietuva tapo dar saugesnė. Dar stipresnė bus NATO erdvė, išsiplečia mūsų saugumo erdvė“, – teigiamus pokyčius pabrėžė Rasa Juknevičienė. Linkėdama, kad Lietuvoje nebebūtų daugiau jokių signatarų ir kad jos karta būtų paskutinė, kuriai teko ši pareiga, viešnia užbaigė diskusiją.
Toliau daugumą įtraukė sporto rungtys. Karo akademija nepraleido progos parodyti savo sportiškumo ir surengė virvės traukimo rungtį įvairių kursų kariūnams ir pagal Erasmus+ programą studijuoti atvykusiems užsienio kadetams. Tai buvo puiki proga stiprinti komandinę dvasią ir smagiai praleisti laiką.
Renginyje skambėjo dainos, kurias atliko Akademijos alumnai kpt. Marius Dzencevičius, ltn. Rūta Visockytė, Jaunesniųjų karininkų vadų mokymų klausytoja j. eil. Ieva Taraskevičiūtė ir kariūnų muzikos grupė „Kamufliažinės stygos“. Ši programa itin patiko publikai, todėl teko ne vieną dainą pakartoti. Visa skambanti muzika atspindėjo Lietuvos istoriją ir dvasią. Na, o Sauliaus Urbonavičiaus-Samo įtraukiantis ir energingas pasirodymas užtikrino šventės dalyviams gerą nuotaiką net vėlų ir vėsų vakarą.
Renginio pabaigą lygiai 22.44 val. vainikavo Lietuvos valstybės himno giedojimas. Visi šventės dalyviai susitelkė ir himnu išreiškė savo pagarbą ir meilę Tėvynei.
Kovo 11-oji mums primena, kad vienybės jėga padeda įveikti bet kokius iššūkius. Tai šventė, kuri suteikia mums galimybę sustoti ir pagalvoti, ką reiškia būti laisviems, gyventi savo šalyje, kurioje galime drąsiai reikšti savo nuomonę, įgyvendinti svajones ir eiti pirmyn.
Erikos Lenkaitienės tekstas
Eimanto Genio nuotraukos
Laisvės simbolis – laužas yra neatsiejamas šio renginio akcentas, todėl visas Stalo kalnas švietė, skleidė laisvės šviesą, sukurdamas bendrystės jausmą visiems atvykusiems. „Džiugu, kad tęsiame šią tradiciją ir susirenkame ant Stalo kalno uždegti laužo. Tęsiame tradicijas rengdami karininkus, tarnaudami valstybei, tarnaudami Tėvynei, ruošdamiesi kovai dėl jos laisvės ir nepriklausomybės“, – pabrėždamas renginio tradiciškumą ir visiems primindamas 124 žmones, kurie prieš 34 metus susirinko Lietuvos Respublikos Seime atkurti Lietuvos nepriklausomybės, kalbėjo Lietuvos karo akademijos viršininkas brg. gen. Almantas Leika.
Džiugu, kad renginyje sulaukėme nemažai svečių ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną čia paminėti nusprendusių dalyvių. Susidomėję išklausėme Kovo 11-osios Akto signatarės Rasos Juknevičienės ir šio renginio pradininkų – Lietuvos karo akademijos alumnų prisiminimų ir nuomonių apie Kovo 11-osios minėjimą anksčiau ir dabar.
Karo akademijos alumnai pasidalijo mintimis apie šios šventės ant Stalo kalno ištakas: „Ją sugalvojome trys kariūnai, vieno kurso ir vieno kambario vaikinai, kilus idėjai simboliškai parodyti savo vaidmenį šiandien puoselėjant nepriklausomybę. Kovo 10 dieną kariūnai budi prie laužo ir saugo nepriklausomybę, o auštant ją parneša į Lietuvos karo akademiją“, – prisiminimais dalijosi mjr. Algirdas Navasaitis. „Taip pat norėjosi kitokio renginio kariūnams, kuris būtų rengiamas neįprastu laiku ir neįprastoje vietoje, nes Karo akademijos teritorijoje įvairių renginių organizuojama labai daug“, – sakė mjr. Almantas Sinkevičius, papildydamas sumanymo bendraautorių. Idėja buvo tobulinama ir plėtojama, todėl šiandien turime gražų ir didelį renginį „Nepriklausomybės laužai“, į kurį kviečiame jau 15-ąjį kartą.
Diskusijų metu kariūnas, pristatydamas Rasos Juknevičienės indėlį į Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą, pasidomėjo, iš kur tuomet ji sėmėsi drąsos: „1998 m. prisijungėte prie Sąjūdžio judėjimo, o 1990 m. buvote išrinkta į Aukščiausiąją Tarybą. Kodėl prisijungėte prie Sąjūdžio ir nepriklausomybės idėjos?“ Atsakymas buvo trumpas: ,,O Jūs būtumėte?“ Tai rodo, koks didelis buvo Lietuvos žmonių laisvės ir nepriklausomybės troškimas. „Tie, kurie tuo metu gyveno, nekėlė tokio klausimo. Tai daugeliui žmonių buvo savaime suprantama.“
Rasa Juknevičienė pabrėžė, kad labai svarbu minėti Kovo 11-ąją: „Švęsti Kovo 11-ąją – tai siųsti žinią, kad mes čia tokie pat stiprūs kaip visada ir liksime stiprūs ateityje.“ Signatarė pasidalijo ir mintimis, kuo ypatinga šių metų Kovo 11-oji. „Šiandien pasveikinkime savo kaimynę Švediją. Šiandien Lietuva tapo dar saugesnė. Dar stipresnė bus NATO erdvė, išsiplečia mūsų saugumo erdvė“, – teigiamus pokyčius pabrėžė Rasa Juknevičienė. Linkėdama, kad Lietuvoje nebebūtų daugiau jokių signatarų ir kad jos karta būtų paskutinė, kuriai teko ši pareiga, viešnia užbaigė diskusiją.
Toliau daugumą įtraukė sporto rungtys. Karo akademija nepraleido progos parodyti savo sportiškumo ir surengė virvės traukimo rungtį įvairių kursų kariūnams ir pagal Erasmus+ programą studijuoti atvykusiems užsienio kadetams. Tai buvo puiki proga stiprinti komandinę dvasią ir smagiai praleisti laiką.
Renginyje skambėjo dainos, kurias atliko Akademijos alumnai kpt. Marius Dzencevičius, ltn. Rūta Visockytė, Jaunesniųjų karininkų vadų mokymų klausytoja j. eil. Ieva Taraskevičiūtė ir kariūnų muzikos grupė „Kamufliažinės stygos“. Ši programa itin patiko publikai, todėl teko ne vieną dainą pakartoti. Visa skambanti muzika atspindėjo Lietuvos istoriją ir dvasią. Na, o Sauliaus Urbonavičiaus-Samo įtraukiantis ir energingas pasirodymas užtikrino šventės dalyviams gerą nuotaiką net vėlų ir vėsų vakarą.
Renginio pabaigą lygiai 22.44 val. vainikavo Lietuvos valstybės himno giedojimas. Visi šventės dalyviai susitelkė ir himnu išreiškė savo pagarbą ir meilę Tėvynei.
Kovo 11-oji mums primena, kad vienybės jėga padeda įveikti bet kokius iššūkius. Tai šventė, kuri suteikia mums galimybę sustoti ir pagalvoti, ką reiškia būti laisviems, gyventi savo šalyje, kurioje galime drąsiai reikšti savo nuomonę, įgyvendinti svajones ir eiti pirmyn.
Erikos Lenkaitienės tekstas
Eimanto Genio nuotraukos
