2024 m.

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Saugumo institucijų valdymo mokslo grupė gegužės 15 d. kartu su Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetu, Vidaus reikalų ministerija, Mykolo Romerio universitetu ir Viešojo valdymo kompetencijų tinklu Lietuvos Respublikos Seime surengė XI tarptautinę viešojo valdymo pokyčių konferenciją tema „Nacionalinis saugumas demokratinėje valstybėje“.

Viešasis sektorius pastaraisiais metais veikė nuolat kintančioje ir kupinoje iššūkių aplinkoje. Laikotarpis atskleidė nepaprastosios situacijos valdymo gebėjimų ir lyderystės svarbą, poreikį permąstyti organizacines kompetencijas ir struktūras kuriant ilgalaikę naudą visuomenei. Be to, šiandieniniame geopolitiniame kontekste nacionalinis saugumas užima ypatingą vietą. Kaip niekad svarbu užkirsti kelią galimoms grėsmėms, pavojams ir rizikos veiksniams, būti pasirengusiems tinkamai į juos atsakyti panaudojant visas valstybei prieinamas priemones ir būdus. Tik tokiu atveju nacionalinis saugumas galės būti laikomas ateities gerovės garantu.

Ši praktinė-mokslinė konferencija jau daugiau kaip dešimtmetį yra svarbi platforma, kurioje susitinka Lietuvos ir kitų pasaulio šalių mokslininkai ir praktikai, kad pasidalytų savo įžvalgomis ir patirtimi siekiant tobulinti viešojo sektoriaus valdymą.

Pranešimą „Visuomenės įtraukimas į viešojo ir nacionalinio saugumo diskusijas: bendruomenių susirinkimų pamokos“ plenarinėje sesijoje skaitė Hamlino (JAV) universiteto profesorius dr. Davidas Schultzas. Taip pat savo mintimis apie Norvegijos požiūrį į gerovės valstybei kylančius iššūkius pasidalijo Oslo Metropolitano universiteto profesorius emeritas dr. Haraldas Kohtas.

Plenarinėje diskusijoje kartu su Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nariu Eugenijumi Sabučiu, vidaus reikalų viceministre Sigita Ščajeviene, Varėnos rajono savivaldybės meru Algiu Kašėta, Mykolo Romerio universiteto Viešojo administravimo studijų vadovu profesoriumi dr. Vainiumi Smalskiu dalyvavo ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos viršininko pavaduotojas kariniam ugdymui pulkininkas Mantas Paškevičius. Diskusijos dalyviai aptarė ne tik šiandien kylančius iššūkius ir grėsmes nacionaliniam saugumui bei gerąsias patirtis, bet ir itin svarbų piliečių vaidmenį užtikrinant nacionalinį saugumą. Sesiją vedė Lietuvos karo akademijos Saugumo institucijų valdymo mokslo grupės vadovė docentė dr. Vidmantė Giedraitytė.

A sekcijos „Nacionalinis saugumas viešojo valdymo kontekste“, kurioje buvo dalijamasi Ukrainos patirtimi, darbui vadovavo Saugumo institucijų valdymo mokslo grupės profesorius dr. Alvydas Šakočius. B sekcijoje „Pokyčiai užtikrinant nacionalinį saugumą ir administracinės reformos demokratinėje valstybėje“, kuriai vadovavo Svajūnė Ungurytė-Ragauskienė, pranešimą skaitė kariūnė Ernesta Čerpaitė, kartu su profesore dr. Rasa Smaliukiene parengusi pristatymą tema „Nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos modelio elementų poveikis šauktinių norui likti kariuomenėje“. Taip pat savo tyrimo įžvalgomis pasidalijo absolventas Andrius Tamulevičius. Jis ir docentas dr. Tomas Vedlūga supažindino su tyrimo „Naujų technologijų įtaka karių karjerai demokratinėse valstybėse: Lietuvos atvejis“ rezultatais. Pranešimą „Visuotinės gynybos strategijų kaita, arba Kaip išvengti „Margirio“ sindromo“ pristatė jaunesnioji mokslo darbuotoja Svajūnė Ungurytė-Ragauskienė ir Lietuvos karo akademijos prorektorius mokslui ir studijoms dr. Mantas Bileišis.