2023 m.
Pristatytas Lietuvos gyventojų palankumo sąmokslo teorijoms tyrimas
2023 02 01
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Gynybos analizės centrui, bendradarbiaujant su Krašto apsaugos ministerijos Atsparumo hibridinėms grėsmėms grupe, sausio 31 d. buvo pristatytas Kauno technologijų universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto atliktas Lietuvos visuomenės polinkio kliautis sąmokslo teorijomis tyrimas.
Susitikime dalyvavo Lietuvos karo akademijos, Krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos kariuomenės, nevyriausybinių organizacijų ir kitų institucijų atstovai bei akademinė bendruomenė.
Tyrimą pristatė vienas iš jo autorių – Ainius Lašas. Jis sąmokslo teorijas įvardijo kaip informacinio pažeidžiamumo aspektą, tačiau joms, ką rodo tyrimo rezultatai, palankumą demonstruoja apie 40 proc. Lietuvos gyventojų. Palankumas sąmokslo teorijoms, pasak mokslininko, yra tam tikras distopinio mąstymo požymis. Šiam mąstymui statistiškai reikšmingą pagrindą suteikia netikrumas dėl ateities, nepasitikėjimas institucijomis, neigiamas nepriklausomybės laikotarpio bei teigiamas sovietmečio vertinimas, polinkis tikėti antgamtiniais reiškiniais – okultizmu, ezoterika ir pan.
Po tyrimo pristatymo vyko diskusija. Apie tyrimo rezultatus ir jų reikšmę kalbėjo Lietuvos karo akademijos viršininko pavaduotojas ugdymui plk. ltn. Eugenijus Lastauskas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas dr. Nerijus Maliukevičius ir Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento vyriausioji specialistė Auksė Ūsienė. Visi jie sutarė, kad šie tyrimo rezultatai signalizuoja rimtus iššūkius informacinio karo kontekste, todėl reikia ne vien patiems kritiškai vertinti informaciją, bet ir stengtis didinti visuomenės atsparumą.
Plačiau apie tyrimą
Tyrime analizuojamas populiariausių idėjų Lietuvos viešajame diskurse, aiškinančių informacinio pažeidžiamumo priežastingumą, pagrįstumas. Informacinis pažeidžiamumas čia siejamas su asmens polinkiu kliautis sąmokslo teorijomis. Nustatoma, jog iš keturių deklaruojamų veiksnių stipriausias sąsajas su informaciniu pažeidžiamumu turi tikėjimas paranormaliais reiškiniais ir deterministinis mąstymas. Taip pat reikšmingas yra savo paties socialinės atskirties vertinimas, o išsilavinimas, politinės žinios ir pajamų lygis su informaciniu pažeidžiamumu koreliuoja sporadiškai arba iš viso nekoreliuoja. Tyrimas remiasi reprezentatyvia 2021 m. pabaigoje atlikta gyventojų apklausa.
Tyrimo duomenys: https://bit.ly/3DxuUcB
Eimanto Genio nuotraukos
Susitikime dalyvavo Lietuvos karo akademijos, Krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos kariuomenės, nevyriausybinių organizacijų ir kitų institucijų atstovai bei akademinė bendruomenė.
Tyrimą pristatė vienas iš jo autorių – Ainius Lašas. Jis sąmokslo teorijas įvardijo kaip informacinio pažeidžiamumo aspektą, tačiau joms, ką rodo tyrimo rezultatai, palankumą demonstruoja apie 40 proc. Lietuvos gyventojų. Palankumas sąmokslo teorijoms, pasak mokslininko, yra tam tikras distopinio mąstymo požymis. Šiam mąstymui statistiškai reikšmingą pagrindą suteikia netikrumas dėl ateities, nepasitikėjimas institucijomis, neigiamas nepriklausomybės laikotarpio bei teigiamas sovietmečio vertinimas, polinkis tikėti antgamtiniais reiškiniais – okultizmu, ezoterika ir pan.
Po tyrimo pristatymo vyko diskusija. Apie tyrimo rezultatus ir jų reikšmę kalbėjo Lietuvos karo akademijos viršininko pavaduotojas ugdymui plk. ltn. Eugenijus Lastauskas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas dr. Nerijus Maliukevičius ir Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento vyriausioji specialistė Auksė Ūsienė. Visi jie sutarė, kad šie tyrimo rezultatai signalizuoja rimtus iššūkius informacinio karo kontekste, todėl reikia ne vien patiems kritiškai vertinti informaciją, bet ir stengtis didinti visuomenės atsparumą.
Plačiau apie tyrimą
Tyrime analizuojamas populiariausių idėjų Lietuvos viešajame diskurse, aiškinančių informacinio pažeidžiamumo priežastingumą, pagrįstumas. Informacinis pažeidžiamumas čia siejamas su asmens polinkiu kliautis sąmokslo teorijomis. Nustatoma, jog iš keturių deklaruojamų veiksnių stipriausias sąsajas su informaciniu pažeidžiamumu turi tikėjimas paranormaliais reiškiniais ir deterministinis mąstymas. Taip pat reikšmingas yra savo paties socialinės atskirties vertinimas, o išsilavinimas, politinės žinios ir pajamų lygis su informaciniu pažeidžiamumu koreliuoja sporadiškai arba iš viso nekoreliuoja. Tyrimas remiasi reprezentatyvia 2021 m. pabaigoje atlikta gyventojų apklausa.
Tyrimo duomenys: https://bit.ly/3DxuUcB
Eimanto Genio nuotraukos
