2023 m.
Karo akademijos bendruomenė prisiminė pirmuosius demokratinius rinkimus nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje
2023 05 17
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija pradeda viešų paskaitų ciklą, kad su šiuo metu visuomenei aktualiais dalykais galėtų susipažinti ir paskaitose dalyvauti ne tik kariūnai, bet ir Akademijos bendruomenė, krašto apsaugos sistemos darbuotojai. Pranešimai pristatomi tiesiogiai nuotoliniu būdu, jungiantis per „Microsoft Team“ platformą.
Akademijos viršininko brg. gen. Almanto Leikos iniciatyva organizuojami vieši pranešimai, siekiant populiarinti Lietuvos karo akademijos mokslinę ir pedagoginę veiklą, visuomenei plačiau pristatyti jos atstovų atliekamus saugumui ir gynybai reikšmingus mokslinius tyrimus, nagrinėti šalies ir pasaulio bendruomenei aktualius politikos, vadybos ir kitus klausimus.
Paskaitų ciklą pradėjo politikos mokslų profesorius dr. Mindaugas Jurkynas, Lietuvos karo akademijoje kariūnams ir kitiems studentams dėstantis Lietuvos užsienio, saugumo ir gynybos politikos kursą. Savo pranešime jis aptarė pirmuosius demokratinius rinkimus, įvykusius Lietuvai atkūrus nepriklausomybę 1990 m. kovo 11 d.
„Ar žinote, kada įvyko pirmieji rinkimai? Šį klausimą užduodu ir politikos veteranams, bet jie labai retai į jį atsako, – pristatydamas paskaitą „Dingę ir atrasti rinkimai Lietuvoje“, sakė dr. Mindaugas Jurkynas. – Visi žinojo, kad tokie rinkimai atkūrus Lietuvos nepriklausomybę buvo surengti, bet daugiau nieko, nes nebuvo duomenų. Mano, kaip mokslininko, ambicija buvo atlikti tyrimą šia tema ir pasidalyti jo rezultatais.“
„Pirmieji rinkimai įvyko praėjus dviem savaitėms po Kovo 11-osios. Tai buvo savivaldos rinkimai, ir visi juos pamiršo. Manau, kad apklausiami žmonės juose arba nedalyvavo, arba, nors ir žinojo, kad tokie rinkimai vyko, su jų rezultatais nebuvo supažindinti, nes dokumentai buvo išmėtyti po savivaldybių archyvus. Taigi – rinkimai įvyko, bet rezultatų nėra! Mano tikslas buvo išnagrinėti šiuos dokumentus ir nustatyti, kas laimėjo rinkimus“, – paaiškino profesorius.
Straipsnio autorius siekė rekonstruoti 1990 m. savivaldos rinkimų rezultatus. Straipsnyje aptariama šių rinkimų teisinė bazė, rinkėjų aktyvumas, savivaldybių vietų, pirmininkų, merų ir rajonų valdytojų pasiskirstymas pagal politines kryptis įvairiose vietos tarybose, pateikiami įtikinami rinkimų rezultatų paaiškinimai. Duomenys gauti surengus interviu su tuometiniais politikais ir nacionalinės, ypač vietos, žiniasklaidos atstovais.
Pagrindinė tyrimo išvada – 1990 m. vietos rinkimus laimėjo nepriklausoma Lietuvos komunistų partija (LKP) dėl didžiulio jos lyderio Algirdo Brazausko populiarumo, vietose išlaikytų žmogiškųjų ir administracinių resursų. LKP buvo populiari, nes bendradarbiavo su Sąjūdžiu, rėmė Kovo 11-osios Aktą ir buvo siejama su kova dėl Lietuvos nepriklausomybės. Jos atsiskyrimas nuo SSRS komunistų partijos 1989 m. buvo vertinamas teigiamai.
Demokratizacijos pradžioje visuomenė nebuvo susisluoksniavusi į balsavimą veikiančias skirtis, neturėjo nei politinių, nei rinkos patirčių. Lietuvos politikos singuliariškumas atskleidė politikos veikėjų asmenybes, emocinį prieraišumą, pasiruošimą rinkimams ir vietos klausimus kaip svariausius rinkimų rezultatų paaiškinimus.
„Noriu, kad ir jums būtų įdomus šis atradimas, ir jums sukeltų tam tikrų minčių, užpildytų spragas arba praplėstų žinias ir leistų iškelti daugiau klausimų apie tai, kaip vystėsi ką tik atkurtos valstybės politika, įskaitant pagrindinius jos dalyvius, t. y. politines partijas, veikėjus, kurie ir nulėmė Lietuvos valstybės politiką. O politika yra valstybės ir visuomenės valdymas“, – pristatydamas tyrimo rezultatus, klausytojams palinkėjo profesorius dr. Mindaugas Jurkynas.
Plačiau su tyrimu galima susipažinti >>>
Vieša Lietuvos karo akademijos paskaita
Eimanto Genio nuotraukos
Akademijos viršininko brg. gen. Almanto Leikos iniciatyva organizuojami vieši pranešimai, siekiant populiarinti Lietuvos karo akademijos mokslinę ir pedagoginę veiklą, visuomenei plačiau pristatyti jos atstovų atliekamus saugumui ir gynybai reikšmingus mokslinius tyrimus, nagrinėti šalies ir pasaulio bendruomenei aktualius politikos, vadybos ir kitus klausimus.
Paskaitų ciklą pradėjo politikos mokslų profesorius dr. Mindaugas Jurkynas, Lietuvos karo akademijoje kariūnams ir kitiems studentams dėstantis Lietuvos užsienio, saugumo ir gynybos politikos kursą. Savo pranešime jis aptarė pirmuosius demokratinius rinkimus, įvykusius Lietuvai atkūrus nepriklausomybę 1990 m. kovo 11 d.
„Ar žinote, kada įvyko pirmieji rinkimai? Šį klausimą užduodu ir politikos veteranams, bet jie labai retai į jį atsako, – pristatydamas paskaitą „Dingę ir atrasti rinkimai Lietuvoje“, sakė dr. Mindaugas Jurkynas. – Visi žinojo, kad tokie rinkimai atkūrus Lietuvos nepriklausomybę buvo surengti, bet daugiau nieko, nes nebuvo duomenų. Mano, kaip mokslininko, ambicija buvo atlikti tyrimą šia tema ir pasidalyti jo rezultatais.“
„Pirmieji rinkimai įvyko praėjus dviem savaitėms po Kovo 11-osios. Tai buvo savivaldos rinkimai, ir visi juos pamiršo. Manau, kad apklausiami žmonės juose arba nedalyvavo, arba, nors ir žinojo, kad tokie rinkimai vyko, su jų rezultatais nebuvo supažindinti, nes dokumentai buvo išmėtyti po savivaldybių archyvus. Taigi – rinkimai įvyko, bet rezultatų nėra! Mano tikslas buvo išnagrinėti šiuos dokumentus ir nustatyti, kas laimėjo rinkimus“, – paaiškino profesorius.
Straipsnio autorius siekė rekonstruoti 1990 m. savivaldos rinkimų rezultatus. Straipsnyje aptariama šių rinkimų teisinė bazė, rinkėjų aktyvumas, savivaldybių vietų, pirmininkų, merų ir rajonų valdytojų pasiskirstymas pagal politines kryptis įvairiose vietos tarybose, pateikiami įtikinami rinkimų rezultatų paaiškinimai. Duomenys gauti surengus interviu su tuometiniais politikais ir nacionalinės, ypač vietos, žiniasklaidos atstovais.
Pagrindinė tyrimo išvada – 1990 m. vietos rinkimus laimėjo nepriklausoma Lietuvos komunistų partija (LKP) dėl didžiulio jos lyderio Algirdo Brazausko populiarumo, vietose išlaikytų žmogiškųjų ir administracinių resursų. LKP buvo populiari, nes bendradarbiavo su Sąjūdžiu, rėmė Kovo 11-osios Aktą ir buvo siejama su kova dėl Lietuvos nepriklausomybės. Jos atsiskyrimas nuo SSRS komunistų partijos 1989 m. buvo vertinamas teigiamai.
Demokratizacijos pradžioje visuomenė nebuvo susisluoksniavusi į balsavimą veikiančias skirtis, neturėjo nei politinių, nei rinkos patirčių. Lietuvos politikos singuliariškumas atskleidė politikos veikėjų asmenybes, emocinį prieraišumą, pasiruošimą rinkimams ir vietos klausimus kaip svariausius rinkimų rezultatų paaiškinimus.
„Noriu, kad ir jums būtų įdomus šis atradimas, ir jums sukeltų tam tikrų minčių, užpildytų spragas arba praplėstų žinias ir leistų iškelti daugiau klausimų apie tai, kaip vystėsi ką tik atkurtos valstybės politika, įskaitant pagrindinius jos dalyvius, t. y. politines partijas, veikėjus, kurie ir nulėmė Lietuvos valstybės politiką. O politika yra valstybės ir visuomenės valdymas“, – pristatydamas tyrimo rezultatus, klausytojams palinkėjo profesorius dr. Mindaugas Jurkynas.
Plačiau su tyrimu galima susipažinti >>>
Vieša Lietuvos karo akademijos paskaita
Eimanto Genio nuotraukos
