2023 m.
Karo akademija tęsia šimtametes tradicijas Lietuvos kariuomenei rengdama karininkus
2023 01 25
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija mini svarbią Lietuvos karininkų rengimo istorijos datą – Karo mokyklos 104-ąsias įkūrimo metines. 1919 m. sausio 25 d. Kaune buvo įsteigta Karo mokykla, kurios tradicijas šiandien tęsia Akademija – rengia Lietuvos kariuomenei karininkus, rūpinasi jų kvalifikacijos tobulinimu, vykdo studijas ir mokslinius tyrimus.
Karo mokykloje susiformavo ir šiandien Akademijoje gyvuoja išlikęs ceremonialas, kurio metu Lietuvos Respublikos Prezidentas, suteikdamas pirmąjį karininko laipsnį, kardu paliečia kiekvienam absolventui petį garsiai ištardamas priesaką: „Be reikalo nepakelk, be garbės nenuleisk!“ Lietuvos kariuomenės tradicijos, jos idealai, vėliava, perimti tautiniai ženklai, priesaika kardu ir kiti simboliai visada vienijo savanorius, sukilėlius, partizanus, Karo mokyklos auklėtinius, o šiandien vienija Lietuvos karo akademijos kariūnus, karius ir karininkus.
Karo mokyklos įkūrimo aplinkybes ir jos raidą, karininkų rengimo tradicijas tarpukario Lietuvoje pristato Karo akademijos istorikas dr. Darius Juodis.
- - -
Karo mokykla savo veiklą pradėjo 1919 m. sudėtingomis Lietuvos valstybei sąlygomis, kai jos likimas sprendėsi karo ir diplomatijos frontuose. Nepriklausomybės kovose reikšmingą vaidmenį suvaidino iš Pirmojo pasaulinio karo apkasų atėję lietuviai karininkai, dažnai turėję leitenanto ar kapitono laipsnį. Bet to neužteko. Reikėjo rengti naujus karininkus, ir tas tikslas buvo skirtas Karo mokyklai. Daug ką reikėjo kurti iš naujo ir imti pavyzdžius iš kitų šalių praktikos. Pirmieji kursai truko vos keturis mėnesius, todėl pirmoji laida (iš viso 96 žmonės) buvo išleista jau tų pačių metų liepos mėnesį ir įsijungė į Nepriklausomybės kovas.
Įtvirtinus Lietuvos valstybingumą, Karo mokykla tęsė karininkų rengimą. Taikos sąlygomis mokymo trukmė pailgėjo iki 3 metų. Iki 1940 m. sovietų valdžios atėjimo buvo išleista XX laidų. XXI laidos išleistuvės jau įvyko kitomis politinėmis sąlygomis. Taip pat 1926 m. pradėti rengti atsargos karininkai (kariūnai aspirantai) – išleista XIV laidų. Iš viso iki 1940 m. buvo parengti 1 905 tikrosios karo tarnybos karininkai ir 2 585 atsargos karininkai.
Per nepriklausomybės metus formavosi ir Karo mokyklos tradicijos. 1929 m. ji pavadina „Pirmojo Lietuvos prezidento karo mokykla“. Čia susiformavo pirmųjų karininkų laipsnių suteikimo ceremonija, pradėtas leisti žurnalas „Kariūnas“ ir pan. Keitėsi karybos terminai, kurie mums jau dabar savaime suprantami. Pavyzdžiui, „junkeris“ virto „kariūnu“, „dežuras“ – „budėtoju“ ir kt. Viską nutraukė įžengusi Raudonoji armija ir krašto sovietizacija. Lietuvos kariuomenės naikinimas palietė ir Karo mokyklą. Ji buvo perkelta į Vilnių ir čia įkurta Vilniaus pėstininkų mokykla.
Įvairiai susiklostė Lietuvos karininkų, baigusių mokyklą, likimai. Daugiau kaip 1000 Lietuvos kariuomenės karininkų patyrė sovietų represijas. Daugiau kaip 650 karininkių buvo sušaudyti, žuvo įkalinimo įstaigose. Nemaža jų dalis – karininkai, Karo mokyklą baigę tarpukariu. Daugiau kaip 1000 karininkų emigravo ir liko gyventi JAV, Vokietijoje. Australijoje ir kituose kraštuose. Iš jų dalis taip pat buvo Nepriklausomos Lietuvos kariūnai.
Karininkai dalyvavo 1941 m. Birželio sukilime, vėliau kūrė antinacines ir antisovietines pogrindžio organizacijas. Apie 110 karininkų, kurių dauguma baigė karo mokslus Lietuvos karo mokykloje, įsijungė į antisovietinį partizaninį judėjimą. Jie kūrė struktūras ir ėjo vadovaujamas pareigas. Vienas jų – 1929 m. laidos karininkas, vėliau – kapitonas Jonas Žemaitis, tapęs vyriausiuoju Lietuvos partizanų vadu, kuriam buvo suteiktas partizanų generolo laipsnis.
Lietuvos karo akademijai 1998 m. ir buvo suteiktas šio vieno žymiausių Lietuvos partizanų ir Lietuvos laisvės sąjūdžio įkūrėjų vardas.
Karo mokyklos nuotraukos
