Stojimas Studijos bakalauro diplomas / leitenanto laipsnis

2022 m.

XXIX absolventų laida tobulino profesinius įgūdžius Vokietijoje

2022 07 13

Atslūgus emocijoms po pirmojo karininko laipsnio suteikimo ceremonijos S. Daukanto aikštėje, verta prisiminti paskutines ketvirto kurso kariūnų pratybas Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje. Pirmą kartą istorijoje visa būsimųjų leitenantų laida nuo 2022 m. birželio 20 d. iki liepos 1 d. Drezdene intensyviai mokėsi spręsti kovines problemas taikant Vokietijos kariuomenės sprendimo priėmimo procesą. Kurso metu kariūnai buvo supažindinti su Bundesvero (vok. Bundeswehr) tipinių karinių vienetų struktūra, o taip pat ir priešiškų pajėgų struktūra, jų taktinėmis galimybėmis, šarvuotų vienetų taktika. Tačiau svarbiausia vertybė buvo ta, jog būsimieji karininkai įgijo bazinių žinių kaip atvirose vietovėse, veikiant su šarvuotais vienetais, galima pasiekti pergales mūšio lauke. Pažymėtina, kad matant vis stiprėjančią Vokietijos ir Lietuvos strateginę partnerystę gynybos srityje bei žinant Lietuvos kariuomenės plėtros perspektyvas perginkluoti karinius dalinius vokiška šarvuota technika, šios kariūnų įgytos žinios tampa ypač aktualios pasirinktai Lietuvos ginkluotų pajėgumų stiprinimo perspektyvai.
 
Be įgytų naujų profesinių žinių kariūnai taip pat patyrė, ką reiškia mokytis Vokietijos kariuomenės mokykloje (vok. Offizierschule des Heeres), daugiakultūrėje aplinkoje. Kurse kartu su kariūnais taip pat dalyvavo kolegos iš Vokietijos bei Vengrijos, o pats taktinių pagrindų (angl. Tactical Basics, vok. Taktik1) kursas vyko tik anglų kalba. Kiekvieną kurso dieną paskaitos prasidėdavo nuo pat ankstyvo ryto – 7:15. Pagal visas vokiškas veikimo tradicijas, paskaitų grafikas buvo konkretus, nuoseklus ir tikslus laike, neleidęs nei vienai akimirkai nukrypti nuo ugdymo siekinių. Parinkta ugdymo grupėse prieiga leido dar labiau pagilinti profesines žinias bei įgūdžius bendrauti anglų kalba. Svarbu išskirti dvi dienas, kai kariūnai galėjo įtvirtinti įgytas teorines žinias praktiškai vietovėje.
 
Būsimieji leitenantai vado žvalgymo metu turėjo atlinkti įvairias užduotis, kurios leido per praktinę patirtį geriau suvokti kariavimo atvirose vietovėse su šarvuota technika subtilybes bei vado vaidmenį. Po paskaitų kariūnų ugdymas toliau buvo tęsiamas neformalia forma. Kitaip tariant, viskas buvo sustyguota iki mažiausių smulkmenų nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro. Svarbu pažymėti, kad visais atvejais buvo galima aiškiai jausti ir suprasti, kokių tikslų yra siekiama.
 
Svarbią įtaką kurso kokybei taip pat darė Vokietijos kariuomenės karininkų ir puskarininkių komandos demonstruota ypač aukšta asmeninių, profesinių ir pedagoginių kompetencijų visuma, profesionali ugdymo medžiaga ir tinkamai pritaikyta infrastruktūra. Šių išvardintų aplinkybių visuma leidžia paaiškinti, kodėl, nepaisant aukšto kurso intensyvumo, kariūnų ugdymas išliko stebėtinai įtraukiantis. Tai svarbi įvairialypė profesinė patirtis.
 
Be esminės kurso paskirties – tobulinti profesines žinias, kolegos iš Vokietijos nepamiršo pasirūpinti sportine, istorine ir kultūrine veikla. Vyko tinklinio turnyras, buvo galima savo jėgas išbandyti kariniame ištvermės teste ar baseine. Beveik 80 kilometrų dviračių žygis raižyta vietove, esant aukštai oro temperatūrai, tapo rimtu fiziniu iššūkiu, su kuriuo kariūnai puikiai susitvarkė.
 
Būsimieji leitenantai taip pat lankėsi Dresdeno karo muziejuje bei su gido pagalba pagilino karo istorijos žinias. Galiausiai pažintinis turas po Dresdeno senamiestį leido pažinti Saksonijos sostinės išskirtinį kultūrinį braižą, jos istorinį ryšį su Lietuva ir Lenkija, bei karo veiksmų darytą įtaka miesto raidai.
 
Apibendrinant galima tvirtai teigti, kad kariūnai grįžo iš Vokietijos pasisėmę naujų profesinių žinių, praktiškai patobulinę įgūdžius sklandžiai reikšti mintis ir žodžius anglų kalba, bei svarbiausia - praplėtę turimo vadybinio raštingumo gebėjimus sėkmingai veikti kartu su sąjungininkais. Galiausiai, galima nei kiek neabejoti, kad kurso metu įgytos kompetencijos leis naujosios kartos karininkams sėkmingai jas pritaikyti karinėje tarnyboje ir tokiu būdu prisidėti prie Lietuvos ir kartu NATO gynybinio potencialo stiprinimo. Viena aišku – investicijos į žmones, o ypač vadų kompetenciją, visada atsiperka, nors ir yra sunkiai pamatuojamos.
 
Straipsnio autoriai: mjr. Gintautas Razma ir ltn. Dominykas Krutulis
Nuotraukų autoriai: ltn. Vytautė Kupčiūnaitė ir mjr. Gintautas Razma