2022 m.
Lietuvos karo akademijoje – dokumentinis filmas apie legendinį partizaną Juozą Lukšą-Daumantą
2022 11 24
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos bendruomenei lapkričio 24 d. buvo parodytas dokumentinis filmas apie partizaną Juozą Lukšą-Daumantą „Laisvės žvalgas“. Susitikime dalyvavo ir filmo idėją, jos įgyvendinimo istoriją pristatė filmo autoriai – režisierius Algis Kuzmickas ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro istorikas Dalius Žygelis.
Akademijos bendruomenė, lapkričio 26 d. minėsianti partizanų vado generolo Jono Žemaičio-Vytauto mirties metines, pakviesta žiūrėti filmo apie kitos Lietuvos pasipriešinimo legendos kovą už laisvę, daug naujo sužinojo apie šią asmenybę ir jos įtaką visuomenei.
Režisierius Algis Kuzmickas, pasakodamas apie filmo idėją, susirinkusiuosius supažindino su paties Juozo Daumanto parašyta knyga „Partizanai“, kuri ir tapo filmo leitmotyvu.
„Tai – vieno rezistencijos vadovų parašyti atsiminimai apie partizanų kovą, kuriuos nutarėme ekranizuoti ir taip pristatyti įvairias pokario Lietuvos istorijas, – paaiškino režisierius. – Vis dėlto, kadangi knyga yra įvairialypė dėl aprašytų įvykių ir veikėjų gausos, ekranizuoti visų jos personažų, jų veiklos epizodų negalėjome. Todėl norėjome papildyti tai, kas jau pristatyta, ir, žinoma, pavaizduoti tai, ko dar nebuvo parodyta kituose filmuose ar aprašyta knygose.“
Kreipdamasis į Akademijos bendruomenę Algis Kuzmickas papildė: „Man geriausia žiūrovų auditorija, kuri apskritai nieko nežino apie herojų ir pažiūrėjusi filmą pradeda juo domėtis, stengiasi daugiau sužinoti apie šį asmenį“.
Istorikas Dalius Žygelis, papildydamas režisierių, atkreipė dėmesį į juostos koncepciją, kaip buvo kuriamas filmas: „Jūsų idėja buvo „eiti“ per knygą „Partizanai“ ir dabartinę Lietuvos kariuomenę. Filmavimas vyko 2021 m. ir kalbinami buvo daugiausia atsargos karininkai. Tuo metu tai, ką jie kabėjo apie pasiruošimą gynybai ir kitus kariuomenės veiksmus, mums, civiliams, atrodė šiek tiek neįprasta. Filmo premjera įvyko šių metų vasario 23 d., t. y. karo Ukrainoje išvakarėse. Todėl po to į šį filmą ir mes pradėjome žiūrėti visiškai kitaip, suprasti, ką ir kaip sakė karininkai.“
Lietuvos karo akademijos istorikas dr. Darius Juodis režisieriui A. Kuzmickui padėjo formuoti siužetinę liniją, keldamas klausimus ir primindamas esminę Juozo Lukšos partizanavimo istoriją.
Filmo „Laisvės žvalgas“ žiūrovai gali susipažinti su dar niekur neskelbtais Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus fonduose saugomais legendinio partizano bendražygių liudijimais ir atsiminimais, skirtingų krašto gynybos sričių ekspertų įžvalgomis ir netikėtomis tyrėjų išvadomis.
Plačiau apie Juozą Lukšą-Daumantą >>>
Juozas Lukša į pasipriešinimo kovas įsitraukė nuo pat Lietuvos okupacijos pradžios. Per pirmąją sovietų okupaciją priklausė studentų rezistencinei grupei, buvo suimtas ir kalintas, prasidėjus SSRS ir Vokietijos karui, išsivadavo. Dalyvavo antinaciniame judėjime, priklausė Lietuvių frontui.
1944 m. prasidėjus antrajai sovietų okupacijai, kartu su kitais šeimos nariais dalyvavo rezistencinėje kovoje. Priklausė Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinei, buvo pogrindžio laikraščio „Laisvės Žvalgas“ redaktorius, ėjo rinktinės vado pavaduotojo, štabo viršininko, vėliau – Birutės rinktinės vado ir kitas pareigas.
Juozas Lukša partizanų vadovybės įsakymu du kartus prasiveržė per sovietų saugomą valstybės sieną, užmezgė ryšius su lietuviais emigracijoje, Vakarams skleidė žinias apie rezistencinę kovą Lietuvoje. 1949 m. Lietuvos laisvės kovos sąjūdis paskyrė J. Lukšą savo atstovu užsienyje. 1950 m. desantu grįžo į Lietuvą ir buvo paskirtas Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Gynybos pajėgų štabo Žvalgybos skyriaus viršininku.
1950 m. Lietuvos laisvės kovos sąjūdis Juozui Lukšai suteikė Laisvės kovos karžygio garbės vardą ir apdovanojo 1-ojo laipsnio Laisvės kovos kryžiumi. 1951 m. rugsėjo 4 d. dvigubo agento išduotas jis žuvo miške į pietus nuo Kauno, ties Pabartupio kaimu.
Juozas Lukša konspiracijos tikslais naudojo įvairius slapyvardžius: Vytis, Skirmantas, Kazimieras, Arminas, Kęstutis, Skrajūnas, Miškinis, Mykolaitis ir kt. Juozo Daumanto slapyvardžiu pasirašė atsiminimų knygą „Partizanai už geležinės uždangos“.
Eimanto Genio nuotraukos
Akademijos bendruomenė, lapkričio 26 d. minėsianti partizanų vado generolo Jono Žemaičio-Vytauto mirties metines, pakviesta žiūrėti filmo apie kitos Lietuvos pasipriešinimo legendos kovą už laisvę, daug naujo sužinojo apie šią asmenybę ir jos įtaką visuomenei.
Režisierius Algis Kuzmickas, pasakodamas apie filmo idėją, susirinkusiuosius supažindino su paties Juozo Daumanto parašyta knyga „Partizanai“, kuri ir tapo filmo leitmotyvu.
„Tai – vieno rezistencijos vadovų parašyti atsiminimai apie partizanų kovą, kuriuos nutarėme ekranizuoti ir taip pristatyti įvairias pokario Lietuvos istorijas, – paaiškino režisierius. – Vis dėlto, kadangi knyga yra įvairialypė dėl aprašytų įvykių ir veikėjų gausos, ekranizuoti visų jos personažų, jų veiklos epizodų negalėjome. Todėl norėjome papildyti tai, kas jau pristatyta, ir, žinoma, pavaizduoti tai, ko dar nebuvo parodyta kituose filmuose ar aprašyta knygose.“
Kreipdamasis į Akademijos bendruomenę Algis Kuzmickas papildė: „Man geriausia žiūrovų auditorija, kuri apskritai nieko nežino apie herojų ir pažiūrėjusi filmą pradeda juo domėtis, stengiasi daugiau sužinoti apie šį asmenį“.
Istorikas Dalius Žygelis, papildydamas režisierių, atkreipė dėmesį į juostos koncepciją, kaip buvo kuriamas filmas: „Jūsų idėja buvo „eiti“ per knygą „Partizanai“ ir dabartinę Lietuvos kariuomenę. Filmavimas vyko 2021 m. ir kalbinami buvo daugiausia atsargos karininkai. Tuo metu tai, ką jie kabėjo apie pasiruošimą gynybai ir kitus kariuomenės veiksmus, mums, civiliams, atrodė šiek tiek neįprasta. Filmo premjera įvyko šių metų vasario 23 d., t. y. karo Ukrainoje išvakarėse. Todėl po to į šį filmą ir mes pradėjome žiūrėti visiškai kitaip, suprasti, ką ir kaip sakė karininkai.“
Lietuvos karo akademijos istorikas dr. Darius Juodis režisieriui A. Kuzmickui padėjo formuoti siužetinę liniją, keldamas klausimus ir primindamas esminę Juozo Lukšos partizanavimo istoriją.
Filmo „Laisvės žvalgas“ žiūrovai gali susipažinti su dar niekur neskelbtais Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus fonduose saugomais legendinio partizano bendražygių liudijimais ir atsiminimais, skirtingų krašto gynybos sričių ekspertų įžvalgomis ir netikėtomis tyrėjų išvadomis.
Plačiau apie Juozą Lukšą-Daumantą >>>
Juozas Lukša į pasipriešinimo kovas įsitraukė nuo pat Lietuvos okupacijos pradžios. Per pirmąją sovietų okupaciją priklausė studentų rezistencinei grupei, buvo suimtas ir kalintas, prasidėjus SSRS ir Vokietijos karui, išsivadavo. Dalyvavo antinaciniame judėjime, priklausė Lietuvių frontui.
1944 m. prasidėjus antrajai sovietų okupacijai, kartu su kitais šeimos nariais dalyvavo rezistencinėje kovoje. Priklausė Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinei, buvo pogrindžio laikraščio „Laisvės Žvalgas“ redaktorius, ėjo rinktinės vado pavaduotojo, štabo viršininko, vėliau – Birutės rinktinės vado ir kitas pareigas.
Juozas Lukša partizanų vadovybės įsakymu du kartus prasiveržė per sovietų saugomą valstybės sieną, užmezgė ryšius su lietuviais emigracijoje, Vakarams skleidė žinias apie rezistencinę kovą Lietuvoje. 1949 m. Lietuvos laisvės kovos sąjūdis paskyrė J. Lukšą savo atstovu užsienyje. 1950 m. desantu grįžo į Lietuvą ir buvo paskirtas Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Gynybos pajėgų štabo Žvalgybos skyriaus viršininku.
1950 m. Lietuvos laisvės kovos sąjūdis Juozui Lukšai suteikė Laisvės kovos karžygio garbės vardą ir apdovanojo 1-ojo laipsnio Laisvės kovos kryžiumi. 1951 m. rugsėjo 4 d. dvigubo agento išduotas jis žuvo miške į pietus nuo Kauno, ties Pabartupio kaimu.
Juozas Lukša konspiracijos tikslais naudojo įvairius slapyvardžius: Vytis, Skirmantas, Kazimieras, Arminas, Kęstutis, Skrajūnas, Miškinis, Mykolaitis ir kt. Juozo Daumanto slapyvardžiu pasirašė atsiminimų knygą „Partizanai už geležinės uždangos“.
Eimanto Genio nuotraukos
