Stojimas Studijos bakalauro diplomas / leitenanto laipsnis

2022 m.

Kaip karas Ukrainoje keičia Lietuvos gynybos architektūrą

2022 03 16

Minint generolo Jono Žemaičio-Vytauto gimimo sukaktį, Lietuvos karo akademijoje nauja tradicija – diskusija aktualiausiomis saugumo ir gynybos temomis.
 
„Reikia aiškiai suprasti – įvyko esminis geopolitinis pokytis mūsų pasienyje, Baltarusijoje faktiškai dislokuotos Rusijos ginkluotosios pajėgos. Dabar turime įvertinti, kad turime 700 kilometrų sieną su Rusija“, – pradėdamas Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje surengtą diskusiją sakė Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas dr. Laurynas Kasčiūnas.
 
Jam pritardamas Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Valdemaras Rupšys pabrėžė, kad, galvodami apie nacionalinį saugumą, turime aiškiai įvardinti, kas yra pagrindinė grėsmė Lietuvai: „Turime suprasti, kad visų pirma grėsmė kyla iš Rusijos, ir Nacionalinio saugumo strategijoje apibrėžti, kaip galime įgyti atsparumą šiai grėsmei. Mūsų tikslas – ne kariauti, o užtikrinti, kad Lietuvos kariuomenė kartu su sąjungininkais būtų pajėgi atgrasinti priešą. Taip pat svarbu, kad sugebėtume gintis ir savo pajėgumais, nes ši grėsmė artimiausiu metu niekur nedings.“
 
Kovo 16 d. Karo akademijoje vyko kasmetinė diskusija, kurios dalyviai, remdamiesi naujai patvirtinta Nacionalinio saugumo strategija, apžvelgė šių dienų aktualijas, ypatingą dėmesį skirdami iššūkiams Lietuvos valstybei, aptarė, kokie pokyčiai laukia ir ko reikės ateityje, stiprinant šalies saugumą ir gynybą po karo Ukrainoje. Diskusijoje dalyvavo Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Valdemaras Rupšys, NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus.
 
„Savo nacionalinį saugumą projektuojame remdamiesi trimis ramsčiais. Pirmasis – kolektyvinio saugumo garantas, atgrasymas ir gynyba. Dabar vykstantis konfliktas Ukrainoje atitolina Rusijos galimybę testuoti su  NATO. Agresoriai ten patiria daug nuostolių ir kiekviena diena karo mums suteikia papildomą mėnesį. Antrasis ramstis – kovinės galios stiprinimas. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete sutariama, kad turime eiti link 3 proc. BVP skyrimo. Trečiasis – visuomenės įtraukimas į gynybą. Organizuotai parengiamas rezervas ir įtraukiama visuomenė. Čia svarbi organizacija yra Lietuvos šaulių sąjunga. Ją turime stiprinti, kartu didindami visuomenės atsparumą ir valią gintis. Būtina skatinti pilietinį pasipriešinimą nuo jauno amžiaus“, – sakė NSGK pirmininkas dr. L. Kasčiūnas.
 
Šiai struktūrai iš esmės pritarė visi diskusijos dalyviai. Krašto apsaugos viceministras Ž. Tomkus antrindamas, pažymėjo, kad laiku atliktas prisijungimas prie Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos ir 2 proc. BVP skyrimas buvo geriausios investicijos į šalies saugumą: „Jei nebūtume Aljanso, kuriam taikomas 5 straipsnis, nariai, kas žino, kaip būtų dabar. Visgi nesame padarę visų namų darbų. Mūsų dešimtmečio planai turi būti įvykdyti šiandien, kalbant tiek apie poligonų plėtrą, tiek apie 2,5 proc. skyrimą. Būtina investuoti į ginkluotę, infrastruktūrą ir užtikrinti sąjungininkų buvimą čia. Atgrasymas turi būti perorientuotas į gynybą. Lietuvoje esančios pajėgos turi būti pasiruošusios ir gebėti gintis.“
 
Pastarajai minčiai pritarė ir kariuomenės vadas, sakydamas, kad turime užtikrinti sąjungininkų buvimą, pasirengimą vykdyti atgrasymą ir stiprinti saugumą.
 
„Jei nebūtume NATO – mes būtume pirmasis Rusijos kąsnis, o ne Ukraina“, – padėtį apibendrino gen. ltn. V. Rupšys. Jis atkreipė dėmesį, kad valstybė turi aiškiai identifikuotą priešą ir, pažindama jį, privalo organizuoti savo gynybą taip, kad apsigintų savarankiškai ir kartu būtų karinių aljansų, kurių pagrindinis formatas yra NATO, narė. Taip pat yra ir kitų dvišalių ar daugiašalių formatų. „Mūsų ginkluotųjų pajėgų pasirengimas ir ginkluotė turi būti tokia, kad netaptume sąjungininkų silpnąja grandimi“, – pabrėžė Lietuvos kariuomenės vadas. „Rusija Ukrainoje bandė ir Vakarų (NATO ir ES) vienybę. Šios vienybės suskaldyti nepavyko. Trisdešimties šalių atsakas šįkart buvo kaip niekad vieningas. Savo ruožtu turime turėti tokį sumanymą ir planą, kad NATO pajėgos būtų vietoje ir laiku, ir tokios apimties, kad galėtų reaguoti į iškilusią grėsmę. Mes turime susikoncentruoti į kolektyvinę gynybą maksimaliai tiek, kiek gali valstybė. Turime papildyti savo vienetus, kaupti rezervą. Būtini atitinkami įsipareigojimai ir susitarimai su sąjungininkais. Tačiau kartu negalime tikėtis, kad, pavyzdžiui, JAV kovos už mūsų laisvę iki paskutinio savo kario, tad visų pirma turime dirbti, kad patys būtume pasirengę ir gebėtume užtikrinti šalies gynybą“, – sakė generolas.
 
Šiuo metu visuomenėje opi tema – visuotinis šaukimas. Pasak krašto apsaugos viceministro Ž. Tomkaus, privalomoji pradinė karo tarnyba yra piliečių santykio su valstybe stiprinimas. „Norime stiprinti šį santykį. Negalime daryti taip, kad nukentėtų kovinis pajėgumas, privalome išlaikyti balansą. Visuotinė gynyba turi būti organizuota, ir kuo daugiau visuomenės narių bus įtraukti ir supras jos organizavimo principus, tuo mažiau kils klausimų, kaip galėtų jie prisidėti prie valstybės gynybos atėjus dienai X.“
 
Kalbėdamas apie visuotinį šaukimą, kariuomenės vadas pabrėžė, kad svarbu atsižvelgti į kariuomenės galimybes. „Turime užtikrinti kokybišką karių rengimą. Matome, kad dabartinis apie 4000 jaunuolių šaukimas yra arti visuotinio šaukimo. Norint didinti šį skaičių, svarbu tinkamai parengti tiek infrastruktūrą, tiek vadus ir instruktorius.“
 
Kariuomenės vadas gen. ltn. V. Rupšys, palietęs įsigijimų temą, pabrėžė, kad svarbu ne BVP procentai, o kad pajėgos gebėtų vykdyti užduotis ir personalo išlaikymui būtų skiriamas pakankamas finansavimas. „Turime galvoti ne tik apie techniką ir ginklus, bet ir apie tai, kaip pritraukti ir išlaikyti personalą. Lietuvos kariuomenėje nuo 2016 m. nebuvo skirta pakankamai dėmesio karių socialinių reikmių tenkinimui ir atlyginimų konkurencingumui. Kalbant apie ginkluotę, svarbu įsigyti artilerijos sistemų, pakrančių apsaugos ir gynybos priemonių, stiprinti oro gynybą. Negalime reikalauti, kad kažkas užtikrintų mūsų oro gynybą. Patys turime turėti atitinkamą trumpojo ir vidutinio nuotolio gynybos priemonių sistemų kiekį, o jis dabar nepakankamas. Ilgojo nuotolio sistemų įsigyja Aljansas bendromis jėgomis. Sausumos pajėgų brigados turi atitikti sąjungininkų standartus, kad nebūtume rakštis, bet lygiavertis partneris“, – kalbėjo kariuomenės vadas.
 
Lietuvos karo akademija šiais metais inicijuoja generolo Jono Žemaičio vardui atminti kasmetę diskusiją, kurioje minint Žemaičio gimimo sukaktį bus nagrinėjami su šalies saugumu ir gynyba susiję klausimai. Ateityje planuojama į ją kviesti Lietuvos ir užsienio šalių kariuomenių ir mokslo institucijų atstovus, kurie galėtų savo įžvalgomis ir patirtimi pasidalyti su Akademijos bendruomene, partneriais, krašto apsaugos sistemos atstovais.
 
Kontaktinis asmuo – Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos G9 skyriaus viršininkas mjr. Donatas Suchockis, tel. +370 620 48976, KATT 24 523, el. p. donatas.suchockis@mil.lt
 
Eimanto Genio nuotraukos