2022 m.
Baltijos šalių regiono saugumą aptaria Lietuvos karo akademijoje vykstančių tarptautinių kursų dalyviai
2022 11 15
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje lapkričio 15 d. prasidėjo Krašto apsaugos ministerijos Euroatlantinio bendradarbiavimo grupės organizuoti Baltijos gynybos koledžo aukščiausiųjų vadų kursai.
Mokymuose iki lapkričio 22 d. kursų klausytojai aptars aktualiausius karinio aljanso NATO prisitaikymo prie šių dienų situacijos klausimus ir Baltijos šalių regiono saugumo perspektyvas.
Organizatoriai, atkreipdami dėmesį į Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą keliamą grėsmę euroatlantiniam saugumui, kursų dalyvius skatina nagrinėti dabartinę NATO strategiją ir politiką, susijusią su Baltijos šalių regiono saugumu ir gynyba, dalytis savo įžvalgomis.
Lietuvos karo akademijos viršininkas brg. gen. Almantas Leika, sveikindamas susirinkusiuosius, pažymėjo, kad dalyvavimas šiuose kursuose pastaruoju metu tapo dar svarbesnis. „Šiais metais požiūris į Rusiją pasikeitė ir ji pradėta vertinti kaip grėsmė NATO valstybių narių saugumui, – atkreipė dėmesį generolas ir patarė padiskutuoti apie tai, ko galima tikėtis toliau, kaip atrodys saugumo architektūra, kai karas Ukrainoje baigsis. – Galų gale, ar mes, kaip atskiros valstybės ar tarptautinių organizacijų narės, padarėme pakankamai šio konflikto kontekste, ką turėjome daryti kitaip ir ką dar galėtume padaryti?“
Mokymų metu vyksta diskusijos, kuriose aptariami politinio ir karinio NATO prisitaikymo aspektai – kokia turi būti NATO atgrasymo ir gynybos politika ir adaptacija Baltijos šalių regione, atsakas į hibridines atakas ir galimi jo scenarijai, ko NATO gali pasimokyti iš Ukrainos ir kokios būtų karinės krizės suvaldymo priemonės.
Kursų tikslas – suteikti aukštesniesiems vadams lyderiams galimybę geriau įvertinti ateities iššūkius, pateikiant platesnę strateginę viziją ir tobulinant jų gebėjimus vadovauti ir valdyti atitinkamas institucijas. Organizuojamos diskusijos dalyviams padės keistis naujomis idėjomis, daugiau dėmesio skiriant Baltijos šalių regiono saugumo problemoms.
Eimanto Genio nuotraukos
Mokymuose iki lapkričio 22 d. kursų klausytojai aptars aktualiausius karinio aljanso NATO prisitaikymo prie šių dienų situacijos klausimus ir Baltijos šalių regiono saugumo perspektyvas.
Organizatoriai, atkreipdami dėmesį į Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą keliamą grėsmę euroatlantiniam saugumui, kursų dalyvius skatina nagrinėti dabartinę NATO strategiją ir politiką, susijusią su Baltijos šalių regiono saugumu ir gynyba, dalytis savo įžvalgomis.
Lietuvos karo akademijos viršininkas brg. gen. Almantas Leika, sveikindamas susirinkusiuosius, pažymėjo, kad dalyvavimas šiuose kursuose pastaruoju metu tapo dar svarbesnis. „Šiais metais požiūris į Rusiją pasikeitė ir ji pradėta vertinti kaip grėsmė NATO valstybių narių saugumui, – atkreipė dėmesį generolas ir patarė padiskutuoti apie tai, ko galima tikėtis toliau, kaip atrodys saugumo architektūra, kai karas Ukrainoje baigsis. – Galų gale, ar mes, kaip atskiros valstybės ar tarptautinių organizacijų narės, padarėme pakankamai šio konflikto kontekste, ką turėjome daryti kitaip ir ką dar galėtume padaryti?“
Mokymų metu vyksta diskusijos, kuriose aptariami politinio ir karinio NATO prisitaikymo aspektai – kokia turi būti NATO atgrasymo ir gynybos politika ir adaptacija Baltijos šalių regione, atsakas į hibridines atakas ir galimi jo scenarijai, ko NATO gali pasimokyti iš Ukrainos ir kokios būtų karinės krizės suvaldymo priemonės.
Kursų tikslas – suteikti aukštesniesiems vadams lyderiams galimybę geriau įvertinti ateities iššūkius, pateikiant platesnę strateginę viziją ir tobulinant jų gebėjimus vadovauti ir valdyti atitinkamas institucijas. Organizuojamos diskusijos dalyviams padės keistis naujomis idėjomis, daugiau dėmesio skiriant Baltijos šalių regiono saugumo problemoms.
Eimanto Genio nuotraukos
