Stojimas Studijos bakalauro diplomas / leitenanto laipsnis

2021 m.

Žmonių atsiminimai apie okupacijos metus – pamokos jaunajai kartai

2022 01 11

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos bibliotekoje pristatomų leidinių sąrašą papildė naujos knygos. Sausio 11 d. Akademijai keletą savo sudarytų knygų padovanojo tremtinys Gintautas Kazlauskas, viena jų, naujausia, išleista 2021 m. – „Žmonių likimai okupacijos metais“. Joje publikuojami buvusių tremtinių ir politinių kalinių atsiminimai apie jų ir artimųjų gyvenimą okupacijos ir trėmimų metais.
 
G. Kazlauskas prisiminė, kad knygos gimė jo paties prieš 25 metus įkurtame Druskininkų rezistencijos ir tremties muziejuje, kai buvo atsižvelgta į lankytojų iš Rusijos pageidavimus įsigyti istorinio turinio leidinių.
Dabar vieni aktyviausių muziejaus lankytojų – Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karių reabilitacijos centre besigydantys Ukrainos kariai, kurie muziejuje lankosi paskatinti centro darbuotojo Ramūno Šerpatausko.
 
R. Šerpatauskas, šaulys ir aktyvus visuomeninkas, asmeniškai padeda platinti šias knygas tiems, kurie stovi valstybės sargyboje, – policijos pareigūnams, pasieniečiams, kariams. Jo iniciatyva knygos pasiekė ir Karo akademijos biblioteką, tad jos lankytojai taip pat galės susipažinti su lietuvių gyvenimu okupacijos metais.
 
„Kai Gintautas pasakoja apie tremtį ir žmonių likimus Sibire, visas istorijas pristato per savo šeimos prizmę, nes praktiškai visų lietuvių likimai buvo panašūs, – paaiškino R. Šerpatauskas. – Taip pasakojama unikali istorija, padedanti mums pažinti ir kitus, išgyvenusius tremtį Sibire ir okupaciją savo krašte Lietuvoje – dalyvavusius partizanų kovoje.“
 
Prisimindamas pirmųjų knygų atsiradimo aplinkybes, G. Kazlauskas prisiminė ir muziejaus kūrimo istoriją, nes leidiniai daugiau informacijos suteikė jo lankytojams, pageidavusiems literatūros tiek apie muziejaus ekspoziciją, tiek apie jam eksponatų padovanojusius ir kitaip su juo susijusius žmones.
 
„Muziejų kūrė didelė grupė žmonių – beveik 100 asmenų. Jie atstatė bunkerius ir budėjo muziejuje. Visi dirbome visuomeniniais pagrindais – užsiėmėme šviečiamąja veikla, rengdami leidinius jaunimui apie šį tragišką Lietuvos istorijos tarpsnį, – sakė G. Kazlauskas. – Partizaninio karo tematika parengėme turistinį maršrutą, kurį jaunimas pavadino „Partizanų takais“. Jo pradžia taip pat buvo muziejus.“
 
Pasak tremtinio, muziejuje lankėsi ne tik Vakarų šalių, bet ir Rusijos žmonės: „Jiems taip pat buvo įdomu, nes dauguma apie tai beveik nieko nežinojo. Mane labiausiai jie ir nustebino, nes domėjosi, ieškojo literatūros šia tema ir paliko gražių linkėjimų tokius muziejus įsteigti kiekviename rajone.“
 
„Pagalvojau, kad reikia surašyti ir išleisti tremtį ir okupaciją išgyvenusių žmonių atsiminimus – surinkti juos į vieną knygą rusų kalba. Todėl 15-ais muziejaus veiklos metais išleidome knygą dviem kalbomis (lietuvių ir rusų), kurią sudarė penkių žmonių atsiminimai. Tai buvo pirmoji atsiminimų knyga, ir nuo to laiko kasmet išleisdavome po tokią knygelę“, – su leidinių pasirodymo chronologija supažindino jų sudarytojas.
 
Jis tiki, kad Karo akademijos kariūnams ir visiems bibliotekos lankytojams šiose knygose pristatomi žmonių likimai privers susimąstyti ir siekti, kad tai nepasikartotų.
 
Eimanto Genio nuotraukos