Stojimas Studijos bakalauro diplomas / leitenanto laipsnis

2021 m.

Karo akademija tęsia jau šimtmetį gyvuojančias karininkų rengimo tradicijas

2021 01 25

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija mini svarbią Lietuvos karininkų rengimo istorijos datą – Karo mokyklos 102-ąsias įkūrimo metines. Šiandien ji tęsia 1919 m. sausio 25 d., pačiame Nepriklausomybės kovų įkarštyje, Kaune įsteigtos Karo mokyklos tradicijas – rengia Lietuvos kariuomenei karininkus, rūpinasi jų kvalifikacijos tobulinimu, vykdo karo istorijos studijas ir mokslinius tyrimus.
 
„Tarpukariu išugdėme ne vieną garsų karininką, kuris sunkiu valstybei metu pritaikė savo žinias, įgytas Karo mokykloje. Deja, mūsų istorija buvo nutrūkusi. Naujoji karininkų karta, kuri rengiama Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, savo tvirtybe ir ryžtu nė kiek nenusileidžia tuomet išugdytiems karininkams. Tikiuosi, kad jūs, kariūnai, ir toliau tęsite Karo mokyklos tradicijas. Tvirtybės ir sėkmės moksluose ir tarnyboje baigus Akademiją“, – rytinės rikiuotės metu linkėjo Akademijos viršininkas plk. Juozas Kačergius ir kariams įteikė apdovanojimus.
 
Jau Karo mokykloje susiformavo ir šiandien Akademijoje gyvuoja išlikęs pakėlimo į karininkus ceremonialas, kurio metu Lietuvos Respublikos Prezidentas, suteikdamas pirmąjį karininko laipsnį, kardu paliečia kiekvienam absolventui petį garsiai ištardamas priesaką: „Be reikalo nepakelk, be garbės nenuleisk!“
 
Karo mokyklos įkūrimas buvo vienas reikšmingiausių žingsnių, padėjusių jaunai, 1918 m. vasario 16 d. įkurtai, valstybei išlaikyti nepriklausomybę. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę 1991 m. kovo 11 d., prie jos įtvirtinimo prisidėjo ir Karo akademija.
 
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija rengia ir ugdo visapusiškai išsilavinusius, kritiškai mąstančius ir savarankiškus karininkus. Tinkamą būsimų karininkų rengimą ir ugdymą joje užtikrina suderintos universitetinės ir karinės studijos.
 
Akademijoje puoselėjamos tos pačios vertybės, kaip ir tarpukario Lietuvoje. Ypatingas dėmesys skiriamas mokslui, ugdoma kariūnų kultūra, pilietiškumas ir patriotiškumas, jų fizinės ir moralinės savybės.
 
Lietuvos kariuomenės tradicijos, jos idealai, vėliava, perimti tautiniai ženklai, priesaika kardu ir kiti simboliai, pasak mokslininkų, visada vienijo Nepriklausomybės kovų savanorius, sukilėlius, partizanus, Karo mokyklos auklėtinius, o šiandien vienija Lietuvos karo akademijos kariūnus, karius ir karininkus.
 
Eimanto Genio nuotr.