Stojimas Studijos bakalauro diplomas / leitenanto laipsnis

2021 m.

Karo akademijos kariūnai baigiamosiose pratybose demonstravo vadovavimo įgūdžius

2021 07 23

Į Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją liepos 23 d., įveikę 30 km žygį pėsčiomis naktį, grįžo Žalgirio mūšio kuopos kariūnai, dvi savaites Generolo Silvestro Žukausko poligone Pabradėje dalyvavę Būrio vado kovos kurso (BVKK) vertinamosiose lauko taktinėse pratybose. Tai buvo paskutinis – baigiamasis – III kurso kariūnų karinio rengimo egzaminas. Prie vartų juos pasitiko Akademijos bendruomenė, artimieji.
 
Visiems susirinkusiems buvo paskelbti šių metų pėstininkų būrio vado kvalifikacinio egzamino galutiniai rezultatai. Geriausiai jį išlaikiusiam kariūnui Pauliui Pavalkiui įteiktas Baltų genčių kovos kirvis. „Kiti kariūnai, bendrakursiai labiau tikėjosi nei aš. Bet pratyboms ruošiausi ir stengiausi. Vertinu savo rezultatus ir manau, jaučiu, kad jau galėčiau būti būrio vadu, – pirmais įspūdžiais dalijosi vaikinas. – Ruošėmės mes visi, vieni kitiems padėjome, ypač miške. Be komandinio darbo nebūtų tokių gerų rezultatų.“
 
Su kariūnais į Akademiją kartu atžygiavo taip pat šį egzaminą laikę Būrio vado kurso (BVK) klausytojai iš kitų Lietuvos kariuomenės padalinių, siekiantys tapti karininkais. Geriausiai šį egzaminą išlaikiusiam BVK klausytojui vyr. eil. Rokui Volskui buvo įteikta suvenyrinė Karo akademijos moneta, o visiems, sėkmingai jį baigusiems, – BVK baigimo pažymėjimai.
 
Skirtingai nei kituose universitetuose laikomi egzaminai, Būrio vado kovos kursas skirtas būsimiems karininkams. Jo metu BVKK dalyviai turėjo parodyti, kaip kiekvienas iš jų moka vadovauti būriui ir skyriui, kaip taktikos ir kitas karybos žinias taiko praktiškai, priima sprendimus, patirdami stresą ir nuovargį, artimomis tikram mūšiui sąlygomis, ar yra pasirengę imtis lyderystės, ar geba savarankiškai veikti ir atlikti užduotis iki galo, kad ir kokia sudėtinga būtų situacija. Kariūnai to mokėsi trejus metus. Ketvirtame kurse jų dar laukia bakalauro baigiamasis darbas ir įvairūs kompetencijų kursai.
 
„Lyginant jų darbą nuo pirmo kurso, pažanga tikrai matyti, nes visi kariūnai labai yra patobulėję – gerai ir užtikrintai gali atlikti būrių vadų pareigas. Tai puikiai parodė šios pratybos. Pamatėme, kad vadovavimo, lyderystės žinios ir įgūdžiai, ko mokėsi Karo akademijoje, yra gana geri. Kad jie būtų jautę kažkokią baimę – seniai nesame su tuo susidūrę, – apie BVKK dalyvius pasakojo pratybų vadovas mjr. Regimantas Balius. – Kartu jie yra kolegos, draugai ir supranta, kad čia negali kažko vaizduoti, todėl ir padeda daugiau vieni kitiems. Apskritai pratybų rezultatai yra geri, ir tai džiugina.“
 
Pasak karininko, šiais metais kariūnams reikėjo prisitaikyti ir prie neįprastų oro sąlygų: „Nuo didelio karščio iki lietaus ir liūčių, ypač pirmąją savaitę. Galima sakyti, kad ir tai buvo kliūtys, kurias taip pat reikėjo įveikti, – prisiminti, kaip vartoti vandenį, numalšinti troškulį, ištverti prakaitavimą ir pan. Kariūnai turėjo parodyti, kaip moka išgyventi tokiomis sąlygomis, nes būrio vadas ar bet kuris karys negali pasirinkti orų ar laiko, kai reikia atlikti skirtą užduotį. Džiugu, tokias problemas jie išsprendė.“
 
Dalyviai per pratybas vykdė žvalgybos, patruliavimo, puolimo ir gynybos, taikos rėmimo operacijų, mūšio mieste užduotis ir buvo vertinami pagal einamas pareigas: būrio vado, jo pavaduotojo ir skyriaus vado. Būsimieji karininkai, laikydami baigiamąjį karinio rengimo egzaminą, turėjo pasitelkti visus savo planavimo, vadovavimo, ginklų valdymo gebėjimus ir individualiuosius kario įgūdžius, kurie reikalingi tarnaujant Lietuvos kariuomenėje.
 
Sėkmingai baigusiems ketverių metų studijas Karo akademijoje kariūnams suteikiamas pirmasis karininko – leitenanto – laipsnis. Jie tarnybą Lietuvos kariuomenėje įprastai pradeda būrio vadais.
 
Eimanto Genio nuotraukos