Stojimas Studijos bakalauro diplomas / leitenanto laipsnis

2021 m.

Birželio sukilimui atminti Karo akademijoje atidengta memorialinė lenta

2021 06 23

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje birželio 23 d. ant Ramovės sienos buvo atidengta memorialinė lenta, skirta Birželio sukilimo 80-mečiui paminėti.
 
1941 m. birželio sukilimas – tai ginkluotas Lietuvių aktyvistų fronto vadovaujamas sukilimas atkurti Lietuvos nepriklausomybę, prasidėjęs 1941 m. birželio 22 d. nacių Vokietijai užpuolus Sovietų Sąjungą. Sukilėliai, tuo metu vadinti partizanais, veikė visoje Lietuvoje, aktyviausiai Kaune ir Aukštaitijoje. Birželio 23 d. sukilimas prasidėjo ir Vilniuje. Čia daugiau nei 15 sukilimo židinių veikė sukilę lietuviai kariai, policininkai, civiliai partizanai. Tautos sukilimo metu Lietuva aiškiai parodė – jos žmonės siekia gyventi laisvi, nori ir yra verti būti savo žemės šeimininkais. Sukilimo dalyviai nusipelno mūsų pagarbos ir atminimo kaip ir kiti Lietuvos laisvės kovotojai.
 
Akademijos viršininkas plk. Juozas Kačergius akcentavo lietuvių, kurie šimtmečius troško laisvės, nepriklausomybės ir savarankiškai tvarkyti savo gyvenimą, nepalaužiamą dvasią ir skatino prisiminti mūsų protėvių žygius, taip pat savo atsakomybę ir toliau saugoti laisvę.
 
Atminimo įamžinimo idėjos autorius Sakalas Gorodeckis, pristatydamas memorialinę lentą, išsamiai papasakojo apie Karo mokyklą, kaip vieną mažiau žinomų pasipriešinimo centrų: kaip sekami ir prižiūrimi karininkai negalėjo organizuoti pasipriešinimo ir ši atsakomybė krito ant puskarininkių pečių. Bet buvo svarbiausia – valia priešintis! „Jeigu valią priešintis atkursime, išlaikysime, priešas mūsų bijos labiau nei bet kokio ginklo“, – motyvavo idėjos autorius susirinkusiuosius ir padėkojęs plk. Ričardui Dumbliauskui ir kariūnams, kurie parėmė iniciatyvą, baigė savo kalbą.
 
Doc. dr. Manvydas Vitkūnas savo žodžiais vaizdžiai nupiešė niūrias sukilimo sąlygas – prigrūsti politinių kalinių kalėjimai, išvežamų tremtinių ešelonai ir netrukus prasidėsiančio karo tarp dviejų plėšrūnų – Stalino ir Hitlerio – milijoninių kariuomenių nuojauta. Situacija – atšiauri, bet lietuviai laukė, kada vėl galės iškelti trispalves.
 
Pagerbus sukilėlius tylos minute, buvo nuvežta gėlių padėti ant generolo Adolfo Ramanausko-Vanago – partizanų vado, kariūno Povilo Ožiūno, Jurgio Potiejaus kariūnų sutvarkytų kapų, j. ltn. Igno Talansko paminklinio akmens.
 
Nuotraukos Eimanto Genio