2021 10 30
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Jaunesniųjų karininkų vadų mokymų (JKVM) antrakursiai – Perkūno kuopa – spalio 23 d. užsitarnavo beretes, atlaikę JKVM trečio kurso klausytojų jiems surengtų tikrų išbandymų virtinę, vadinamąsias krikštynas.
Per žaidimą „Rikiuotės“ kariai pademonstravo, kaip įvaldė karines komandas. Kuris laipsnis aukštesnis – pulkininko leitenanto ar pulkininko? Antrakursiai nesutriko ir į šį ir kitus klausimus atsakė nedvejodami. Jie parodė ne tik plačias karybos žinias, bet ir uolumą darydami fizinius pratimus. O tai, kad nėra nieko neįveikiamo, įrodė vykdydami neįprastas komandines kūrybines užduotis. Tradiciškai geriausiai pasirodžiusiam skyriui buvo įteiktas „auksinis“ kerzinis batas, kuris eina iš rankų į rankas ir atitenka kiekvienos JKVM klausytojų laidos geriausiam skyriui.
Tradiciškai krikštynos rengiamos pirmakursiams, tačiau pernai šis renginys neįvyko, tad šiemet jie, jau tapę antrakursiais, buvo pakrikštyti ir dalyvavo kiek paįvairintoje berečių įteikimo ceremonijoje. Pagrindiniai jos organizatoriai trečiakursiai negailėjo nei laiko, nei jėgų, kad šis reikšmingas įvykis būtų įdomus ir įsimintinas.
Apie berečių įteikimo ceremonijos kilmę, reikšmę ir esmę plačiau pasakoja JKVM trečio kurso kuopos vado pavaduotojas Arnoldas Venys: „Ši ceremonija gimė po prarastos galimybės pirmakursius (dabartinius antrakursius) tradiciškai pakrikštyti. Dėl pasaulį apėmusios pandemijos teko krikštynas nukelti, o po to – ir atšaukti. Šiemet norėjome „atsigriebti“ ir deramai priimti savo kolegas į JKVM ir visos Karo akademijos bendruomenę.“
Pasak Arnoldo, krikštynos[vykusios prieš berečių įteikimo ceremoniją – aut. past.] buvo „švelnesnės“ nei planuotos, nes jų esmė – sukurti tarpusavio ryšį tiek tarp antrakursių, tiek tarp antro ir trečio kursų karių.
„Kadangi dauguma dabartinių antrakursių po vasaros pratybų yra mums kaip broliai ir seserys, jiems norėjome surengti formalią, bet nuotaikingą šventę, kurią vainikuotų beretės. Jos užsitarnaujamos atlikus testą, kuriuo siekiama įvertinti antrakursių žinias ir fizinę ištvermę, užduoti amžiną klausimą: kas svarbiau – protas ar jėga? ir į jį atsakyti. Antrakursiai mums įrodė, kad svarbiausia – komandinis darbas ir bendra proto ir jėgos kombinacija. Tikimės, kad įteiktos beretės simbolizuos antro ir trečio kursų ryšį, o dabartiniams pirmakursiams linkime sėkmės moksle ir nekantriai laukiame, kada jie bus pakrikštyti ir taip pat užsitarnaus šį ryšį simbolizuojantį atributą“, – su šypsena pasakoja Arnoldas Venys.
Antrakursiai džiaugiasi nauja patirtimi ir didžiuojasi užsitarnavę beretes. JKVM antro kurso grandies vadė Greta Antanaitytė, visada žinojusi, kad vienaip ar kitaip tarnaus Lietuvos kariuomenėje, todėl dar būdama studentė įsitraukusi į JKVM, dalijasi šio renginio įspūdžiais: „Berečių įteikimo ceremonija buvo neįkainojama patirtis. Mes ne tik gavome beretes, tačiau ir suartėjome, susivienijome kaip skyrius ir būrys. Visada smagu praplėsti savo galimybių ribas, o ypač gera tai daryti, kai šalia turi savo karių skyrių, kuriuo gali visiškai pasikliauti.“
Kario kelias – nelengvas, bet, pasak karės Gretos, įstoti į JKVM buvo vienas geriausių jos sprendimų, nes dabar ji, o kartu ir kiti JKVM kariai nuolat išmoksta ko nors naujo, subręsta ir pasikeičia, tampa tvirtomis asmenybėmis, kurios visada prireikus stos ginti savo Tėvynės.
Gretai antrina ir skyriui vadovaujanti JKVM antrakursė Reda Bagdonaitė. Jai berečių įteikimas buvo dar vienas etapas, padėjęs ne tik tapti geresniu žmogumi, bet ir įrodyti, kad gali dar daugiau. Jai tai lyg sau ir žmonėms duotas pažadas nenuvilti, stengtis pateisinti privilegiją nešioti šią beretę.
Iššūkių Redos gyvenime tikrai netrūksta. Aktyvi mergina neatsigina draugų klausimų – kaip jai užtenka dvidešimt keturių valandų visoms veikloms atlikti? Dirbanti reklamos agentūroje, kur tenka dalyvauti filmavimuose ir fotosesijose, rengianti didelio masto reklamos kampanijas, viena auginanti nuostabią penkiametę dukrą, nuleidžianti garą kikbokso treniruotėse, o vasaromis organizuojanti vestuves ir kitus renginius Reda tik šypteli ir atsako: „Tikrai, jei nori, suspėji viską ir dar daugiau!“
Karė Reda pasakoja, kad šie mokymai jos gyvenime atsirado pasaulinės pandemijos įkarštyje, kai visi buvo užsidarę namuose ir turėjo laiko atidžiau pažvelgti į save. Ji, tai padariusi, suprato, kad „uniformuota“ veikla jai prie širdies. „Mane visada žavėjo policijos darbas, kariuomenė. Parašiau kelias užklausas Lietuvos karo akademijai, ketinau tapti šaule, tačiau vieno atsakingo asmens dėka išgirdau apie JKVM. Ši mintis man taip patiko, kad nedvejodama puoliau pildyti dokumentų ir dėl amžiaus ribojimų dar spėjau į paskutinį traukinį. Gaila, pirmi metai nebuvo lengvi, nes Akademijoje negalėjome lankytis – vyko nuotolinės paskaitos, buvo mažai praktikos, bet pratybos man dar kartą įrodė, kad pasirinkau tinkamą kelią. Be galo džiaugiuosi, kad sutikau tiek įdomių, intelektualių skirtingų profesijų ir būdo žmonių. Pasijutau lyg atvykusi į klasės susitikimą, kur visi tokie artimi ir draugiški. Pratybos mus be galo suartino, suradau draugų visam gyvenimui“, – savo sprendimo motyvus paaiškino Reda.
Prisimindama Brigados generolo Kazio Veverskio poligone partizaniškai vykusią priesaiką, mergina prisipažįsta, kad priesaikos Lietuvai ceremonijos metu nubraukė ne vieną ašarą, o išbandymai, kitoks gyvenimas lauko sąlygomis ją dar labiau sustiprino ir privertė į pasaulį žiūrėti kitaip.
Reda pasakoja, kad ji įgijo ne tik karybos žinių, bet ir drąsos, išmoko nesutrikti kritinėje situacijoje, ramiai įgyvendinti užduotis darbe ir gyvenime. „Manęs dar laukia dveji nuostabūs metai. Tikiu, kad, baigusi mokslus, būsiu ne tik fiziškai stipresnė, bet ir atsakingesnė. Kiekvienas naujas žingsnis Akademijoje mane įpareigoja dar labiau mylėti gyvenimą, savo šalį ir supančius žmones. Kiekviena paskaita suteikia daug vadovavimo strategijos ir organizavimo žinių, kurias galiu pritaikyti ir savo profesinėje veikloje. Prisiekdama ginti savo šalį, jos laisvę ir nepriklausomybę, prisiėmiau ir didelę atsakomybę“, – mokymų privalumus vardija skyriui vadovaujanti antrakursė Reda ir dvejojančius stoti į JKVM klausytojų gretas ragina būtinai tai padaryti.
„Tikiu, kad visi Lietuvos piliečiai turėtų norėti ir galėti mylėti savo valstybę ne tik žodžiais, bet ir veiksmais. Ir tai ne tik sunkus darbas, o daug daugiau – tai šeima, antri namai, į kuriuos gera sugrįžti. Kaip mano dukra manimi didžiuojasi ir sako: „Mano mamytė gina Lietuvą!“ Didžiuojuosi kiekvienu, pasiryžusiu peržengti Lietuvos karo akademijos slenkstį, nes tik mes visi kartu galime nuveikti daug daugiau, nei mums kartais atrodo“, – būsimus kolegas karius motyvuoja Reda Bagdonaitė.
Tekstas: Estela Marcinkevičiūtė
Nuotraukos: Karolina Savickytė
