2021 12 21
„Iniciatyva supažindinti visuomenę su gynybos pramonės pasiekimais Lietuvoje, mūsų inžinierių ir mokslininkų idėjomis kilo pastebėjus krašto apsaugos sistemoje vyraujančią nuomonę, kad gynybos ir saugumo sektoriuje veikiančių įmonių yra tik keletas, o apie jų kuriamas technologijas ir dalyvavimą tarptautinio masto pardavimų grandinėse žinoma mažai“, – tvirtina Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Gynybos inovacijų centro (GIC) direktorius Simonas Aleksandravičius, pristatydamas šį rudenį organizuotų paskaitų ciklą.
Nuotoliniu būdu vykusių susitikimų metu pramonės ir akademinių institucijų atstovai dalijosi savo žiniomis ir patirtimi, buvo supažindinami su inovacijomis ir naujomis technologijomis, jų indėliu ir ateities perspektyvomis, vystant gynybos ir saugumo pramonę Lietuvoje.
Hibridinių technologijų naudojimo perspektyvos
Vertinant tarptautinį bendradarbiavimą buvo aptartas skirtingas Vakarų ir Rytų įmonių požiūris į karybą, jam įtaką darantys įmonių gaminami ginklai: jų mobilumas, išorinė apsauga, ugnies galia.
UAB „Ostara“ direktorius atsargos majoras Darius Antanaitis pasiūlė šias priemones tobulinant pasitelkti hibridines technologijas.
Ypatingą dėmesį jis skyrė dirbtinio intelekto taikymui ir iš to kylančioms problemoms – tiek rizikai, kad ši technologija bus panaudota prieš žmoniją, tiek galimybei, kad bet kokie agresyvūs veiksmai taps neįmanomi, nes ja pagrįstos sistemos tiesiog „atsisakys“ juos vykdyti.
Lietuvos informacinės technologijos atitinka NATO reikalavimus
Pristačius Lietuvos informacinių technologijų įmonių galimybes, buvo aptartos didžiausios problemos, kylančios bandant patekti į šią ypač uždarą ir itin aukštus saugumo reikalavimus keliančią, griežtai reglamentuojamą sritį. Nepaisant sunkumų, pasak UAB „Elsis“ atstovo Vytauto Mielkaus, Lietuvos pramonė turi kuo didžiuotis.
Įmonės dalyvauja įgyvendinant NATO programą AGS Core System. Ši programa skirta bendrai Aljanso žvalgybos ir stebėjimo sistemai stacionariems ir mobiliems objektams sausumoje ir jūrose identifikuoti sukurti. Lietuvos atstovams pavyko sukurti visus NATO reikalavimus atitinkančią programinę įrangą, kuri geba apdoroti vaizdus, radaro žymas ir taktines žinutes.
Tokios sėkmės istorijos, pasak Vytauto Mielkaus, turėtų paskatinti ir kitas Lietuvos IT įmones pasinaudoti galimybėmis ir prisijungti prie Aljanso vykdomų projektų. Taip pat jos galėtų ne tik kurti pridėtinę vertę sau, bet ir prisidėti prie Lietuvos, kaip inovatyvios ir galinčios varžytis technologijų srityje valstybės, įvaizdžio formavimo.
Dėmesys mokslo populiarinimui
Siekiant, kad Lietuva būtų ne tik technologijas perkanti, bet ir jas kurianti šalis, buvo pasiūlyta daugiau dėmesio skirti mokslo populiarinimui, teikiant pagalbą moksliniams tyrimams, konsultuojant įmones, vykdant bendrus su ES ir NATO projektus. Kaip pavyzdį Baltijos pažangiųjų technologijų instituto atstovai Tomas Žalandauskas ir Donatas Palavenis pateikė Rusiją ir supažindino su jos patirtimi ir pažanga technologijų srityje.
Ši visiškai nauja sritis apima ateities technologijas, tas, kurios iš esmės pakeis „žaidimo“ taisykles po keliasdešimties metų ir turės lemiamą įtaką gynybos technologijų raidai. Rusijoje šias pokyčių technologijas vysto valstybiniai fondai, tam sukurtos valstybės remiamos programos. Klausytojai domėjosi, kokios prioritetinės sritys ten vyrauja.
Kova su skleidžiama dezinformacija
Itin didelio dėmesio sulaukė dėl dabartinei saugumo situacijos aktualus pranešimas apie Rusijos skleidžiamą dezinformaciją ir apie tai, kaip priešiškos žinutės pasiekia Lietuvos piliečius. Šią temą Agnė Eidimtaitė, atstovaujanti Debunk EU – nevyriausybinei nepriklausomų ekspertų įmonei, kuri atlieka dezinformacijos tyrimus ir jų analizę, vykdo edukacines žiniasklaidos raštingumo kampanijas, taip padėdama kovoti su piktaisiais interneto troliais ir melagienų skleidėjais.
Priemonės, užtikrinančios kibernetinį saugumą Lietuvoje
Lietuvos kibernetinio saugumo situaciją pristatė buvęs krašto apsaugos viceministras, įmonės „Ignitis Group“ verslo atsparumo tarnybos direktorius Edvinas Kerza. Kaip sakė ekspertas, šiomis dienomis silpnoji vieta yra nebe įrenginiai ir technologijos, o žmonių protas ir kritinis mąstymas.
Lietuvos potencialas kosmoso srityje
GIC paskaitų klausytojai taip pat turėjo galimybę susipažinti su Lietuvos įmonių potencialu kosmoso srityje. Įmonių kuriamos inovacijos ne tik kad neatsilieka nuo kitų pasaulinės rinkos dalyvių, bet ir lenkia savo unikaliais sprendimais. Pavyzdžiui, aukštųjų technologijų įmonių gebėjimu bendradarbiauti ir esant poreikiui kurti galutinius produktus kartu. Tai yra pavyzdys visiems, kaip, siekiant sukurti kuo unikalesnį produktą kosmoso srityje, galima panaudoti kitų rinkos dalyvių gaminamus komponentus ir inovatyvius sprendimus ir bendradarbiaujant, o ne konkuruojant juos siūlyti rinkai.
Patirtimi pasidalijo UAB „Elsis PRO“ Inovacijų skyriaus vadovas Arūnas Ungulaitis, „Altitude Hold“ aeronautikos inžinierius Donatas Gendvilas ir „Astrolight“ technologijų vadovas Dalius Petrulionis.
Visi pranešėjai, kalbėdami apie Lietuvos potencialą, jį susiejo su šalies įdirbiu lazerių technologijų, duomenų apdorojimo srityse. Aukštosios technologijos, pasak jų, galėtų būti ir Lietuvos saugumo garantas – šiuolaikinė karyba be daugelio jų neįsivaizduojama.
Ateities planai – siekti dar didesnių laimėjimų
Du mėnesius kiekvieną savaitę vykusiose GIC surengtose paskaitose dalyvavo apie 300 žmonių – Karo akademijos, Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės atstovų. Po paskaitų pranešėjai sulaukdavo klausimų, vykdavo diskusijos.
Pasak GIC direktoriaus, šis paskaitų ciklas ne tik pasiteisino, bet ir pranoko visus lūkesčius: „Džiaugiamės, kad pakviesti mokslininkai ir ekspertai papasakojo, kiek daug Lietuva pasiekė ir kiek dar gali pasiekti gynybos ir saugumo srityje. Tikiuosi, ateityje matysime dar didesnį šalies potencialą ir sulauksime dar daugiau bendradarbiavimo principu paremtų inovatyvių sprendimų.“
Eimanto Genio nuotr. – GIC komanda
vyr. srž. sp. Ievos Budzeikaitės asociatyvi nuotr.
