MTEP projektai
- Titulinis
- Pagrindinis meniu
- Mokslinė veikla
- Projektai ir tyrimai
- MTEP projektai
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos tyrėjai ir kiti darbuotojai vykdo mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) projektus, kurių pagrindinis tikslas – padėti šalies bei tarptautinei gynybos bendruomenei spręsti kylančias saugumo problemas.
Šiuo metu Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija vykdo projektus finansuojamus pagal Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Horizontas 2020“, 2014–2020 m. įmonių konkurencingumo ir mažųjų bei vidutinių įmonių programą (COSME), Lietuvos mokslo tarybos nacionalinę mokslo programą „Modernybė Lietuvoje“ bei mokslininkų grupių projektų programą.
Šiuo metu Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija vykdo projektus finansuojamus pagal Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Horizontas 2020“, 2014–2020 m. įmonių konkurencingumo ir mažųjų bei vidutinių įmonių programą (COSME), Lietuvos mokslo tarybos nacionalinę mokslo programą „Modernybė Lietuvoje“ bei mokslininkų grupių projektų programą.
Vykdomi projektai
POLARIS
„Lazerinės komunikacijos tarp laivų sistema“ (POLARIS), finansavimo sutartis Nr. 06-07-04-1.1.K-003-03
Projekto tikslas
Sukurti lazerinės komunikacijos tarp laivų sistemą (veikiantį prototipą), kuri būtų efektyvi, ekonomiškai naudinga ir kurią būtų galima naudoti karinių jūrų pajėgų laivuose.
Projekto įgyvendinimo laikotarpis
2023 m. sausio 1 d. – 2025 m. birželio 30 d.
Projekto vadovas
Dr. Gintaras Labutis
El. p. [email protected]
Projekto partneriai
UAB „Astrolight“, direktorius Vidmantas Tomkus
Fizinių ir technologijos mokslų centras (FTMC), inovacijų projektų vadovas Karolis Stašys
Projekto vertė
459 566,49 Eur
Įvykdyti projektai
ADVANCES
„Kibernetinio saugumo kompetencijų gerinimas“ (ADVANCES), finansavimo sutartis Nr. S-BMT-21-6 (LT08-2-LMT-K-01-051), Baltijos mokslinių tyrimų programa, Europos ekonominės erdvės (EEE) finansinis mechanizmas 2014-2021
Projekto tikslai
Pagrindinis projekto tikslas yra tobulinti kibernetinio saugumo specialistų kompetencijas, identifikuojant galimus pagerinimus pagal galimas tris perspektyvas: biologinės žmogaus sistemos, žmogaus elgsenos įpročius ir kibernetinio saugumo specialisto gebėjimus bei žinias.
Projektas remiasi hipoteze, kad įmanoma nustatyti kompetencijas, reikalingas kibernetinio saugumo specialistui spręsti kibernetinius nusikaltimus, apginti infrastruktūrą arba atsispirti kibernetiniam smurtui, o nustačius pasiūlyti kibernetinio saugumo specialistui racionalų kompetencijų gerinimo kelią. Nagrinėjant darbines veiklas kritinėse infrastruktūrose arba ypatingos svarbos sistemų palaikymo valdymą, nėra egzistuojančių įrankių, kurie įgalintų žmogaus silpnybių vertinimą ir atitinkamas neatsiejamas rizikas, arba tiriamieji objektai nėra moksliškai pagrįsti.
Numatomi rezultatai: a) pagrindinių veiklos indikatorių nustatymas individualaus arba komandinio lygmens treniruotėse/pratybose, siekiant sukurti įrodymais pagrįstą visapusišką kibernetinių kompetencijų vertinimą; b) metodų, skirtų vertinti ir numatyti žmogaus veiklą individualiose užduotyse ir sprendimų priėmimo bendradarbiaujant kibernetinės erdvės aplinkose, sukūrimas; c) specializuotų įrankių, skirtų tobulinti žmogaus veiklą besimokant susidoroti su iššūkiais stresinėse situacijose, kurios reikalauja technologinių žinių, sukūrimas.
Projekto įgyvendinimo laikotarpis
2021 m. sausio 1 d. – 2023 m. gruodžio 31 d.
Projekto vadovas
Prof. dr. Aušrius Juozapavičius
El. p. [email protected]
Projekto vykdytojai
Vilniaus universitetas, projekto vadovė dr. Agnė Brilingaitė (Informatikos institutas, Kibernetinio saugumo laboratorija)
Projekto partneriai
Lichtenšteino universitetas, Lichtenšteinas
Ostfoldo universiteto koledžas, Norvegija
Norvegijos technologijų ir mokslo universitetas, Norvegija
Vidžemės taikomųjų mokslų universitetas, Latvija
Rygos technikos universitetas, Latvija
Talino technologijų universitetas (TalTech), Estija
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, Lietuva
Projekto vertė
999 130 Eur (bendra vertė)
63 056 Eur (LKA)
Projektas „Kibernetinio saugumo kompetencijų gerinimas“ (orig. Advancing Human Performance in Cybersecurity) finansuojamas beveik 1 milijono eurų Baltijos mokslo tyrimų programos dotacija iš Europos ekonominės erdvės (Islandijos, Lichtenšteino ir Norvegijos) finansinio mechanizmo lėšų. Baltijos mokslinių tyrimų programos tikslai yra konsoliduoti Baltijos valstybių, Islandijos, Lichtenšteino ir Norvegijos mokslo potencialą. stiprinti regioninį bendradarbiavimą regiono šalims aktualiuose mokslo tyrimuose, užpildyti nišą tarp nacionalinio mokslo finansavimo ir Europos Sąjungos struktūrinės paramos.
Projekto rezultatų talpykla
VU platformoje >>>
Projekto rezultatai
Aukštos kvalifikacijos kibernetinio saugumo specialistų poreikis yra akivaizdus visose pasaulio valstybėse. Baltijos regiono šalys, esančios ypatingoje geopolitinėje aplinkoje, pabrėžia kibernetinio saugumo prioritetus. Kibernetiniai nusikaltimai gali paveikti visus ekonomikos sektorius. Daugiau nei 90 procentų kibernetinių incidentų žmogus yra arba netiesioginis kibernetinio nusikaltimo vykdytojas (auka), arba specialistas, ginantis infrastruktūras bei turintis pakankamai dalykinių ir bendrųjų kompetencijų. Mokslinių tyrimų, kurie tinkamai įvertintų asmenines žmogaus savybes ir vaidmenį kibernetinio nusikaltimo vykdymo grandinėje, yra labai mažai.
Šiuo projektu steigiama tarptautinė daugiakryptė mokslinių tyrimų grupė, kuri tirs žmogaus galimybes ir rizikas visuose kibernetinio nusikaltimo grandinės etapuose. Lietuva, Latvija, Estija ir jų partneriai iš Norvegijos bei Lichtenšteino analizuos kibernetinio saugumo specialistų elgseną streso sąlygomis, susiedami kompiuterių mokslo technologijas, psichologiją ir žmogaus genomo duomenis. Projektu siekiama sukurti mokslu grįstą daugiakryptę metodiką, kuri padėtų įvertinti kibernetinio saugumo specialisto bendrąsias ir dalykines kompetencijas bei rizikas kompetencijų ugdymo procese. Ši metodika bus kuriama remiantis realių tarptautinių kibernetinio saugumo pratybų dalyvių elgsenos tyrimu. Rizikos vertinimo, testavimo ir edukaciniai metodikos komponentai bus patikrinti dirbant su informatikos krypties studentais. Duomenų analizės ir dirbtinės intelektikos metodai bus naudojami apdorojant ir interpretuojant daugiamačius duomenis.
Projekto metu sukurtas metodų ir įrankių rinkinys apims programinius analitinius sprendimus analizuoti duomenis, įsivertinimo ir analizės pagal socialinės elgsenos modelį, rekomendacijas su rizikos vertinimu pagal genomo žymenis, tinkintą genomo testavimo masyvą, kompetencijų bei visų savybių jungtinės rizikos vertinimą.
Projekto įgyvendinimo laikotarpis
2021 m. sausio 1 d. – 2023 m. gruodžio 31 d.
Projekto vadovas
Prof. dr. Aušrius Juozapavičius
El. p. [email protected]
Projekto vykdytojai
Vilniaus universitetas, projekto vadovė dr. Agnė Brilingaitė (Informatikos institutas, Kibernetinio saugumo laboratorija)
Projekto partneriai
Lichtenšteino universitetas, Lichtenšteinas
Ostfoldo universiteto koledžas, Norvegija
Norvegijos technologijų ir mokslo universitetas, Norvegija
Vidžemės taikomųjų mokslų universitetas, Latvija
Rygos technikos universitetas, Latvija
Talino technologijų universitetas (TalTech), Estija
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, Lietuva
Projekto vertė
999 130 Eur (bendra vertė)
63 056 Eur (LKA)
Projektas „Kibernetinio saugumo kompetencijų gerinimas“ (orig. Advancing Human Performance in Cybersecurity) finansuojamas beveik 1 milijono eurų Baltijos mokslo tyrimų programos dotacija iš Europos ekonominės erdvės (Islandijos, Lichtenšteino ir Norvegijos) finansinio mechanizmo lėšų. Baltijos mokslinių tyrimų programos tikslai yra konsoliduoti Baltijos valstybių, Islandijos, Lichtenšteino ir Norvegijos mokslo potencialą. stiprinti regioninį bendradarbiavimą regiono šalims aktualiuose mokslo tyrimuose, užpildyti nišą tarp nacionalinio mokslo finansavimo ir Europos Sąjungos struktūrinės paramos.
Projekto rezultatų talpykla
VU platformoje >>>
Projekto rezultatai
Aukštos kvalifikacijos kibernetinio saugumo specialistų poreikis yra akivaizdus visose pasaulio valstybėse. Baltijos regiono šalys, esančios ypatingoje geopolitinėje aplinkoje, pabrėžia kibernetinio saugumo prioritetus. Kibernetiniai nusikaltimai gali paveikti visus ekonomikos sektorius. Daugiau nei 90 procentų kibernetinių incidentų žmogus yra arba netiesioginis kibernetinio nusikaltimo vykdytojas (auka), arba specialistas, ginantis infrastruktūras bei turintis pakankamai dalykinių ir bendrųjų kompetencijų. Mokslinių tyrimų, kurie tinkamai įvertintų asmenines žmogaus savybes ir vaidmenį kibernetinio nusikaltimo vykdymo grandinėje, yra labai mažai.
Šiuo projektu steigiama tarptautinė daugiakryptė mokslinių tyrimų grupė, kuri tirs žmogaus galimybes ir rizikas visuose kibernetinio nusikaltimo grandinės etapuose. Lietuva, Latvija, Estija ir jų partneriai iš Norvegijos bei Lichtenšteino analizuos kibernetinio saugumo specialistų elgseną streso sąlygomis, susiedami kompiuterių mokslo technologijas, psichologiją ir žmogaus genomo duomenis. Projektu siekiama sukurti mokslu grįstą daugiakryptę metodiką, kuri padėtų įvertinti kibernetinio saugumo specialisto bendrąsias ir dalykines kompetencijas bei rizikas kompetencijų ugdymo procese. Ši metodika bus kuriama remiantis realių tarptautinių kibernetinio saugumo pratybų dalyvių elgsenos tyrimu. Rizikos vertinimo, testavimo ir edukaciniai metodikos komponentai bus patikrinti dirbant su informatikos krypties studentais. Duomenų analizės ir dirbtinės intelektikos metodai bus naudojami apdorojant ir interpretuojant daugiamačius duomenis.
Projekto metu sukurtas metodų ir įrankių rinkinys apims programinius analitinius sprendimus analizuoti duomenis, įsivertinimo ir analizės pagal socialinės elgsenos modelį, rekomendacijas su rizikos vertinimu pagal genomo žymenis, tinkintą genomo testavimo masyvą, kompetencijų bei visų savybių jungtinės rizikos vertinimą.
NAAS
Projekto tikslas
Sukurti efektyvią ir šiuolaikišką mokslo ir studijų ekosistemą, įgalinančią aukštąsias mokyklas rengti nacionalinio, visuomenės ir viešojo saugumo specialistus ir vykdyti mokslinę veiklą, apimančią informacinį saugumą, informacinių ir hibridinių grėsmių analizes, integruotą (interneto ir kinetinės) informacinės erdvės stebėjimą ir galimai nusikalstamo turinio analizę.
Projekto įgyvendinimo laikotarpis
2020 m. kovo 2 d. – 2023 m. rugpjūčio 31 d.
Projekto vadovė
Dr. Sigutė Stankevičiūtė
El. p. [email protected]
El. p. pasiteiravimui [email protected]
Projekto vykdytojas (perkančioji organizacija)
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija
Projekto partneris
Mykolo Romerio universitetas
2022 m. lapkričio 19 d. 19.30 val. per LRT TV rodytas dokumentinis filmas „Ateities istorija. Lietuva“, kuriame Lietuvos karo akademijos ir Mykolo Romerio universiteto įgyvendinamas NAAS projektas pristatomas tarp 10 svarbiausių Lietuvos mokslo pasiekimų. Lietuvoje kuriama integruota informacinės aplinkos vertinimo, mokymosi ir testavimo platforma yra viena pirmųjų Europos Sąjungoje, kurią planuojama naudoti ir Lietuvos kariuomenėje. NASS sistema filme pristatoma nuo 34.25 min. Peržiūrėti įrašą galima LRT mediatekoje (šis įrašas dėl autorinių teisių pasiekiamas iki 2025 m. gruodžio 12 d.).
NAAS – LKA ir MRU vykdomas bendras projektas atėjo į pabaigos pradžią. Kas, kaip ir kodėl – video galima peržiūrėti čia >>>.
2023 m. vasario 7 d. Mykolo Romerio universitete viešai pristatyti pirmieji Nacionalinės informacinio poveikio atpažinimo ir analizės ekosistemos NAAS prototipai, kuriuos kuria dvi verslo ir mokslo centrų komandos: UAB „Elsis Pro“ kartu su UAB „Tildė informacinės technologijos“ bei Vytauto Didžiojo universitetas su TNO (Nyderlandai). „Viena pirmųjų Europos Sąjungoje. Efektyvi ir šiuolaikiška mokslo ir studijų ekosistema. Unikali informacinės erdvės stebėjimo, atpažinimo ir aptikimo sistema“, – taip po trijų metų tyrimų, konsultacijų ir bandymų sistemos prototipus apibūdina NAAS projekto vadovė Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje dr. Sigutė Stankevičiūtė. Daugiau perskaityti galima čia >>>.
Nacionalinės informacinio poveikio atpažinimo ir analizės ekosistemos (NAAS) sukūrimas, finansavimo sutartis Nr. 01.2.1-LVPA-V-835-03-000
Projekto tikslas
Sukurti efektyvią ir šiuolaikišką mokslo ir studijų ekosistemą, įgalinančią aukštąsias mokyklas rengti nacionalinio, visuomenės ir viešojo saugumo specialistus ir vykdyti mokslinę veiklą, apimančią informacinį saugumą, informacinių ir hibridinių grėsmių analizes, integruotą (interneto ir kinetinės) informacinės erdvės stebėjimą ir galimai nusikalstamo turinio analizę.
Projekto įgyvendinimo laikotarpis
2020 m. kovo 2 d. – 2023 m. rugpjūčio 31 d.
Projekto vadovė
Dr. Sigutė Stankevičiūtė
El. p. [email protected]
El. p. pasiteiravimui [email protected]
Projekto vykdytojas (perkančioji organizacija)
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija
Projekto partneris
Mykolo Romerio universitetas
Planuojamas projekto rezultatų naudojimas
Projekto metu sukurta technologinė bazė leis vykdyti mokslinius projektus, kurių rezultatais galės pasinaudoti šalies ir tarptautinės institucijos: Lietuvos kariuomenė, LR žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba, LR Prezidentūra, LR Vyriausybė, LR ministerijos, ES institucijos pagal savo kompetencijos sritis.
Projekto vertė
2 173 000 Eur
Europos regioninės plėtros fondo lėšos
1 955 000 Eur
Partnerių nuosavas indėlis
218 000 Eur
Lietuvos karo akademija kartu su Mykolo Romerio universitetu įgyvendina NAAS projektą „Nacionalinės informacinio poveikio atpažinimo ir analizės ekosistemos sukūrimas“, kuriuo skatinama eksperimentinė plėtra, inovacijų kūrimas ir moksliniai tyrimai.
Siekdama skatinti MTEP veiklą (mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą ir inovacijas), Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija 2019 m. rugpjūčio mėn. teikė paraišką pagal 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos įgyvendinimo priemonę „Ikiprekybiniai pirkimai LT“. Lietuvos karo akademija kartu su Mykolo Romerio universitetu atitiko visus paraiškos vertinimo reikalavimus ir, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro įsakymu, gavo 1 955 000 Eur Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansavimą projektui „Nacionalinės informacinio poveikio atpažinimo ir analizės ekosistemos (NAAS) sukūrimas“. Bendra NAAS projekto vertė – 2 173 000 Eur, finansavimas skirtas iš Europos regioninės plėtros fondo.
2019 m. lapkričio 26 d. pasirašyta sutartis su Lietuvos verslo paramos agentūra, kuri administruos Nacionalinės informacinio poveikio atpažinimo ir analizės ekosistemos (NAAS) sukūrimo projektą, padėsiantį pasiekti dalį Lietuvos karo akademijos strateginių tikslų.
Lietuvos ir užsienio įmones buvo kviečiamos teikti pasiūlymus ikiprekybiniame pirkime „Nacionalinės informacinio poveikio atpažinimo ir analizės ekosistemos (NAAS) sukūrimas“.
Perkančioji organizacija
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija
Mykolo Romerio universitetas (partneris)
Ikiprekybinio pirkimo tikslas
Sukurti efektyvią ir šiuolaikišką mokslo ir studijų ekosistemą, įgalinančią aukštąsias mokyklas rengti nacionalinio, visuomenės ir viešojo saugumo specialistus ir vykdyti mokslinę veiklą, apimančią informacinį saugumą, informacinių ir hibridinių grėsmių analizes, integruotą (interneto ir kinetinės) informacinės erdvės stebėjimą ir galimai nusikalstamo turinio analizę.
Planuojamas rezultatų naudojimas
Ikiprekybinio pirkimo metu sukurta technologinė bazė leis vykdyti mokslinius projektus, kurių rezultatais galės pasinaudoti šalies ir tarptautinės institucijos: Lietuvos kariuomenė, Lietuvos Respublikos žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba, Prezidentūra, Vyriausybė, ministerijos, ES institucijos pagal savo kompetencijos sritis.
Įgyvendinant NAAS projektą ir siekiant pritraukti kuo daugiau dalyvių su skirtingomis kompetencijomis bei patirtimi, buvo nuspręsta pirkimo sąlygas išversti į anglų kalbą ir skelbti pirkimą dviem kalbomis: lietuvių ir anglų.
2020 m. gegužės 19 d. paskelbtas kvietimas teikti pasiūlymus.
Ikiprekybinio pirkimo sąlygos lietuvių kalba
Ikiprekybinio pirkimo sąlygos anglų kalba
Pasiūlymų pateikimo terminas
Dokumentai teikiami Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos el. paštu [email protected] iki 2020-07-23 10 val. 00 min.
2020 m. rugpjūčio 14 d. atnaujintos ikiprekybinio pirkimo sąlygos.
atnaujintos sąlygos lietuvių kalba
atnaujintos sąlygos anglų kalba
2020 m. lapkričio 10 d. įvyko NAAS projekto ikiprekybinio pirkimo komisijos posėdis, kurio metu buvo įvertinti dalyvių pateikti pasiūlymai. Komisija priėmė vieningą sprendimą – patvirtinti šiuos 4 dalyvių pasiūlymus (ne eilės tvarka):
Projekto vertė
2 173 000 Eur
Europos regioninės plėtros fondo lėšos
1 955 000 Eur
Partnerių nuosavas indėlis
218 000 Eur
Lietuvos karo akademija kartu su Mykolo Romerio universitetu įgyvendina NAAS projektą „Nacionalinės informacinio poveikio atpažinimo ir analizės ekosistemos sukūrimas“, kuriuo skatinama eksperimentinė plėtra, inovacijų kūrimas ir moksliniai tyrimai.
Siekdama skatinti MTEP veiklą (mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą ir inovacijas), Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija 2019 m. rugpjūčio mėn. teikė paraišką pagal 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos įgyvendinimo priemonę „Ikiprekybiniai pirkimai LT“. Lietuvos karo akademija kartu su Mykolo Romerio universitetu atitiko visus paraiškos vertinimo reikalavimus ir, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro įsakymu, gavo 1 955 000 Eur Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansavimą projektui „Nacionalinės informacinio poveikio atpažinimo ir analizės ekosistemos (NAAS) sukūrimas“. Bendra NAAS projekto vertė – 2 173 000 Eur, finansavimas skirtas iš Europos regioninės plėtros fondo.
2019 m. lapkričio 26 d. pasirašyta sutartis su Lietuvos verslo paramos agentūra, kuri administruos Nacionalinės informacinio poveikio atpažinimo ir analizės ekosistemos (NAAS) sukūrimo projektą, padėsiantį pasiekti dalį Lietuvos karo akademijos strateginių tikslų.
Lietuvos ir užsienio įmones buvo kviečiamos teikti pasiūlymus ikiprekybiniame pirkime „Nacionalinės informacinio poveikio atpažinimo ir analizės ekosistemos (NAAS) sukūrimas“.
Perkančioji organizacija
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija
Mykolo Romerio universitetas (partneris)
Ikiprekybinio pirkimo tikslas
Sukurti efektyvią ir šiuolaikišką mokslo ir studijų ekosistemą, įgalinančią aukštąsias mokyklas rengti nacionalinio, visuomenės ir viešojo saugumo specialistus ir vykdyti mokslinę veiklą, apimančią informacinį saugumą, informacinių ir hibridinių grėsmių analizes, integruotą (interneto ir kinetinės) informacinės erdvės stebėjimą ir galimai nusikalstamo turinio analizę.
Planuojamas rezultatų naudojimas
Ikiprekybinio pirkimo metu sukurta technologinė bazė leis vykdyti mokslinius projektus, kurių rezultatais galės pasinaudoti šalies ir tarptautinės institucijos: Lietuvos kariuomenė, Lietuvos Respublikos žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba, Prezidentūra, Vyriausybė, ministerijos, ES institucijos pagal savo kompetencijos sritis.
Įgyvendinant NAAS projektą ir siekiant pritraukti kuo daugiau dalyvių su skirtingomis kompetencijomis bei patirtimi, buvo nuspręsta pirkimo sąlygas išversti į anglų kalbą ir skelbti pirkimą dviem kalbomis: lietuvių ir anglų.
2020 m. gegužės 19 d. paskelbtas kvietimas teikti pasiūlymus.
Ikiprekybinio pirkimo sąlygos lietuvių kalba
Ikiprekybinio pirkimo sąlygos anglų kalba
Pasiūlymų pateikimo terminas
Dokumentai teikiami Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos el. paštu [email protected] iki 2020-07-23 10 val. 00 min.
2020 m. rugpjūčio 14 d. atnaujintos ikiprekybinio pirkimo sąlygos.
atnaujintos sąlygos lietuvių kalba
atnaujintos sąlygos anglų kalba
2020 m. lapkričio 10 d. įvyko NAAS projekto ikiprekybinio pirkimo komisijos posėdis, kurio metu buvo įvertinti dalyvių pateikti pasiūlymai. Komisija priėmė vieningą sprendimą – patvirtinti šiuos 4 dalyvių pasiūlymus (ne eilės tvarka):
- Kauno technologijos universitetas ir CERTH;
- Vytauto Didžiojo universitetas;
- UAB Elsis Pro ir UAB Tildė informacinės technologijos;
- UAB NRD CS ir Vilniaus kolegija.
2022 m. lapkričio 19 d. 19.30 val. per LRT TV rodytas dokumentinis filmas „Ateities istorija. Lietuva“, kuriame Lietuvos karo akademijos ir Mykolo Romerio universiteto įgyvendinamas NAAS projektas pristatomas tarp 10 svarbiausių Lietuvos mokslo pasiekimų. Lietuvoje kuriama integruota informacinės aplinkos vertinimo, mokymosi ir testavimo platforma yra viena pirmųjų Europos Sąjungoje, kurią planuojama naudoti ir Lietuvos kariuomenėje. NASS sistema filme pristatoma nuo 34.25 min. Peržiūrėti įrašą galima LRT mediatekoje (šis įrašas dėl autorinių teisių pasiekiamas iki 2025 m. gruodžio 12 d.).
NAAS – LKA ir MRU vykdomas bendras projektas atėjo į pabaigos pradžią. Kas, kaip ir kodėl – video galima peržiūrėti čia >>>.
2023 m. vasario 7 d. Mykolo Romerio universitete viešai pristatyti pirmieji Nacionalinės informacinio poveikio atpažinimo ir analizės ekosistemos NAAS prototipai, kuriuos kuria dvi verslo ir mokslo centrų komandos: UAB „Elsis Pro“ kartu su UAB „Tildė informacinės technologijos“ bei Vytauto Didžiojo universitetas su TNO (Nyderlandai). „Viena pirmųjų Europos Sąjungoje. Efektyvi ir šiuolaikiška mokslo ir studijų ekosistema. Unikali informacinės erdvės stebėjimo, atpažinimo ir aptikimo sistema“, – taip po trijų metų tyrimų, konsultacijų ir bandymų sistemos prototipus apibūdina NAAS projekto vadovė Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje dr. Sigutė Stankevičiūtė. Daugiau perskaityti galima čia >>>.
EcoQUIP Plus
Lietuvos karo akademija kartu su VšĮ Vilniaus universiteto ligonine Santaros klinikomis ir dar 8 partneriais iš įvairių Europos Sąjungos šalių įgyvendina ES įmonių konkurencingumo ir mažųjų bei vidutinių įmonių programos COSME lėšomis finansuojamą projektą „Bendradarbiavimas vykdant inovatyvius viešuosius pirkimus sveikatos priežiūros efektyvumui, kokybei ir tvarumui gerinti” (EcoQUIP Plus). EcoQUIP Plus projektas yra skirtas inovatyviųjų viešųjų pirkimų sveikatos priežiūros sektoriuje skatinimui. Sveikatos priežiūros sektorius yra palankus inovacijų kūrimui ir diegimui. Šiuo metu Europoje priskaičiuojama daugiau nei 10 000 ligoninių ir visos jos susiduria su iš esmės panašiomis problemomis, tačiau rinkos dydis ir esami pirkimų procesai apsunkina ne tik inovatyvių sprendimų įsigijimą, bet ir inovatyvių mažų ir vidutinių įmonių dalyvavimą pirkimuose. Taip pat sveikatos sektorius neturi pakankamai gebėjimų ir žinių kaip tinkamai ir kokybiškai koordinuoti inovatyvius viešuosius pirkimus.
Europos Sąjungos įmonių konkurencingumo ir mažųjų
bei vidutinių įmonių programos COSME lėšomis finansuojamas projektas „Bendradarbiavimas vykdant inovatyvius viešuosius pirkimus sveikatos priežiūros efektyvumui, kokybei ir tvarumui gerinti“ (Collaborative Innovation Procurement Action to Improve the Efficiency, Quality and Sustainability of Healthcare) (EcoQUIP Plus), finansavimo sutartis Nr. 857790
bei vidutinių įmonių programos COSME lėšomis finansuojamas projektas „Bendradarbiavimas vykdant inovatyvius viešuosius pirkimus sveikatos priežiūros efektyvumui, kokybei ir tvarumui gerinti“ (Collaborative Innovation Procurement Action to Improve the Efficiency, Quality and Sustainability of Healthcare) (EcoQUIP Plus), finansavimo sutartis Nr. 857790Projekto tikslas
Suburti sveikatos priežiūros lyderius ir organizacijas, tuo pačiu skatinti inovacijas ir naujų sprendimų kūrimą sveikatos sektoriuje, pasitelkiant inovatyvius viešuosius pirkimus.
Projekto įgyvendinimo laikotarpis
2019 m. rugpjūtis – 2024 m. sausis
Projekto vadovas LKA
Dr. Sigutė Stankevičiūtė
El. p. [email protected]
Projekto koordinatorius
OPTIMAT LIMITED, Jungtinė Karalystė
Projekto „EcoQUIP Plus“ konsorciumą sudaro 10 organizacijų
Optimat Limited (Jungtinė Karalystė), Jera Consulting Limited (Jungtinė Karalystė), University Hospitals of Bristol NHS Foundation Trust (Jungtinė Karalystė), Zespol Opieki Zdrowotnej Wsuchej Beskidzkiej (Lenkija), Azienda Ospedaliero Universitaria Policlinico S. Orsola Malpighi (Italija), Agencia De Qualitat i Avaluacio Sanitaries de Catalunya (Ispanija), Corporacio Sanitaria Parc Taulide Sabadell (Ispanija), VšĮ Vilniaus universiteto ligonine Santaros klinikos (Lietuva), European Health ManagementAssociation (Belgija), Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija (Lietuva).
Projekto vertė
2 295 795 Eur
Lietuvos karo akademija kartu su VšĮ Vilniaus universiteto ligonine Santaros klinikomis ir dar 8 partneriais iš įvairių Europos Sąjungos šalių įgyvendina ES įmonių konkurencingumo ir mažųjų bei vidutinių įmonių programos COSME lėšomis finansuojamą projektą „Bendradarbiavimas vykdant inovatyvius viešuosius pirkimus sveikatos priežiūros efektyvumui, kokybei ir tvarumui gerinti” (EcoQUIP Plus). EcoQUIP Plus projektas yra skirtas inovatyviųjų viešųjų pirkimų sveikatos priežiūros sektoriuje skatinimui. Sveikatos priežiūros sektorius yra palankus inovacijų kūrimui ir diegimui. Šiuo metu Europoje priskaičiuojama daugiau nei 10 000 ligoninių ir visos jos susiduria su iš esmės panašiomis problemomis, tačiau rinkos dydis ir esami pirkimų procesai apsunkina ne tik inovatyvių sprendimų įsigijimą, bet ir inovatyvių mažų ir vidutinių įmonių dalyvavimą pirkimuose. Taip pat sveikatos sektorius neturi pakankamai gebėjimų ir žinių kaip tinkamai ir kokybiškai koordinuoti inovatyvius viešuosius pirkimus.Šiuo projektu siekiama suburti sveikatos priežiūros lyderius ir organizacijas, galinčias paskatinti inovacijas ir naujų sprendimų kūrimą sveikatos sektoriuje. Projekto įgyvendinimo metu kiekviena ligoninė spręs konkretų iššūkį, į kurio sprendimo kūrimo proceso etapus bus siekiama pritraukti kuo didesnį potencialių dalyvių skaičių.
Konsorciumo identifikuoti specifiniai iššūkiai, kuriems reikalingi inovatyvūs sprendimai, yra aktualūs ne tik projekte dalyvaujančioms ligoninėms, bet ir daugeliui kitų Europos ligoninių. Ligoninių partneriai, padedami inovatyvių viešųjų pirkimų ekspertų ir nacionalinių fasilitatorių, inicijuos inovatyvius viešųjų pirkimų procesus, kuriuose bus kviečiami aktyviai dalyvauti kiti potencialūs pirkėjai bei mažos ir vidutinės įmonės. Taip bus sukurtas ir išbandytas bendradarbiavimo ir bendrų pirkimų mechanizmas konsorciume su trečiųjų šalių pirkėjais skirtinguose inovatyvių pirkimų etapuose. Taip pat tikimasi, kad projektas paskatins potencialių inovatyvių viešųjų pirkimų dalyvių susidomėjimą ir aktyvų dalyvavimą ateityje.
Lietuvos sveikatos sektoriaus perkančioji organizacija – VšĮ Vilniaus universiteto ligonine Santaros klinikos – skelbia poreikį inovatyviam sprendimui „Išmaniai pagalbos iškvietimo ir gavimo sistemai“, su kuriuo kviečiam susipažinti – „Statement of Demand for Smart Emergency Call and Response Solution for Hospitals“ (https://bit.ly/2X1D7TY).
Daugiau informacijos apie projektą
iProcureNet
Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ projektas „Inovatyvios Europos saugumo tyrimų paslaugų pirkėjų tinklaveikos vystymas (angl. „Innovation by Developing a European Procurer Networking for Security Research Services“) (iProcureNet), finansavimo sutartis Nr. 832875
Projekto tikslas
Sukurti inovatyvią Europos saugumo tyrimų paslaugų pirkėjų tinklaveiką, skatinančią saugumo srities institucijas vykdyti tarptautinius inovatyvius pirkimus ir parengti metodologiją tokių pirkimų įgyvendinimo.
Projekto įgyvendinimo laikotarpis
2019 m. gegužės mėn. – 2024 m. balandžio mėn.
Projekto vadovė
Dr. Sigutė Stankevičiūtė
El. p. [email protected]
Projekto vykdytojai
Projekto vadovė dr. Sigutė Stankevičiūtė
Projekto partneriai
Projekto iProcureNet konsorciumą sudaro 15 partnerinės įstaigos ir organizacijos iš skirtingų Europos Sąjungos šalių narių:
Bulgarijos gynybos institutas
Tartu universitetas
Portugalijos kriminalinė policija
Estijos policijos ir sienos apsaugos tarnyba
Ispanijos nacionalinė policija
Kipro civilinė gynyba
Vengrijos nacionalinis policijos štabas
Slovakijos tarptautinis saugumo ir ekstremalių situacijų valdymo institutas
JERA Consulting
Rumunijos vidaus reikalų ministerija
Rumunijos sienos apsaugos policijos generalinis inspektoratas
Slovakijos vidaus reikalų ministerija
ARTTIC
Konsorciumui vadovauja Prancūzijos Vidaus reikalų ministerija – MININT.
Bulgarijos gynybos institutas
Tartu universitetas
Portugalijos kriminalinė policija
Estijos policijos ir sienos apsaugos tarnyba
Ispanijos nacionalinė policija
Kipro civilinė gynyba
Vengrijos nacionalinis policijos štabas
Slovakijos tarptautinis saugumo ir ekstremalių situacijų valdymo institutas
JERA Consulting
Rumunijos vidaus reikalų ministerija
Rumunijos sienos apsaugos policijos generalinis inspektoratas
Slovakijos vidaus reikalų ministerija
ARTTIC
Konsorciumui vadovauja Prancūzijos Vidaus reikalų ministerija – MININT.
Projekto vertė
1 588 262,50 Eur
Daugiau informacijos apie projektą
MRHPEDCFMT
„Žmogiškojo potencialo vaidmens modeliavimas siekiant užtikrinti šalies gynybą šiuolaikinių grėsmių akivaizdoje“ (MRHPEDCFMT), finansavimo sutartis Nr. S-LU-22-9
Projekto tikslas
Identifikuoti veiksnius, lemiančius karinės organizacijos tvarų žmogiškųjų resursų valdymą stiprinantį kariuomenės žmogiškąjį potencialą, ir pasiūlyti įvertinimo metodiką, kurios sprendimai būtų pagrįsti aktualiais tyrimų duomenimis ir naujausiomis žiniomis bei padėtų siekti žmogiškojo potencialo pajėgumų bei karių atsparumo (fizinį, psichologinį, dvasinį, socialinį ir šeimos vienybės) didinimo.
Projekto įgyvendinimo laikotarpis
2022 m. sausio 1 d. – 2023 m. gruodžio 31 d.
Projekto vadovas
Dr. Svajonė Bekešienė
El. p. [email protected]
Projekto vykdytojai
Projekto vadovė (vyriausioji mokslo darbuotoja) dr. Svajonė Bekešienė
Vyriausioji mokslo darbuotoja prof. dr. Rasa Smaliukienė
Vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Ieva Meidutė-Kavaliauskienė
Vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Olga Navickienė
Specialistė, asistentė mjr. Rosita Kanapeckaitė
Projekto partneriai
Kijevo nacionalinis Taraso Ševčenkos universitetas, Ukraina
Projekto vadovas Ukrainoje habil. dr. Oleksandr Nakonechnvi
Projekto vertė
92 499 Eur
SPARTA
Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ projektas „Specialieji pažangių mokslinių tyrimų ir technologijų projektai (Strategic Programs for Advanced Research and Technology in Europe – SPARTA), finansavimo sutartis Nr. 830892
Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ projektas „Specialieji pažangių mokslinių tyrimų ir technologijų projektai (Strategic Programs for Advanced Research and Technology in Europe – SPARTA), finansavimo sutartis Nr. 830892Projekto tikslas
Įgyvendinti mokslinių tyrimų ir inovacijų programas, kurių misija remti transformacinių gebėjimų kibernetinio saugumo srityje plėtojimą ir techninių priemonių tiekimą Europos Sąjungai, siekiant užtikrinti kibernetinį saugumą.
Projekto įgyvendinimo laikotarpis
2019 m. vasario 1 d. – 2022 m. sausio 31 d.
Projekto vadovas
Dr. Olga Navickienė
El. p. [email protected]
Projekto vykdytojai
Vyresnioji mokslo darbuotoja (projekto vadovė) dr. Olga Navickienė
Vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Jūratė Novagrockienė
Vyriausiasis mokslo darbuotojas prof. dr. Aušrius Juozapavičius
Vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Mangirdas Morkūnas
Vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Gintarė Giriūnienė
Vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Sigutė Stankevičiūtė
Jaunesnysis mokslo darbuotojas Liudas Zdanavičius
Projekto partneriai
Projekto SPARTA konsorciumą sudaro 44 partnerinės įstaigos ir organizacijos iš 14 skirtingų Europos Sąjungos šalių narių. Konsorciumui vadovauja Prancūzijos alternatyvios energijos ir atominės energijos komisija – CEA („Commissariat à l'énergie atomique et aux énergies alternatives“).
Projekto vertė
15 999 913 Eur
CIBERSEK
Nacionalinio kibernetinio saugumo kompetencijų žemėlapio kūrimas (CIBERSEK), finansavimo sutartis Nr. S-REP-21-2
Projekto tikslas
Ištirti Lietuvos kibernetinio saugumo (KS) specialistų kompetencijų poreikį, paruošti nacionalinį KS kompetencijų žemėlapį bei pateikti rekomendacijas kompetencijų ugdymui ir naujų darbuotojų pritraukimui į sritį sprendžiant specialistų trūkumą.
Projekto įgyvendinimo laikotarpis
2021 m. vasario 1 d. – 2022 m. liepos 31 d.
Projekto vadovas
Prof. dr. Aušrius Juozapavičius
El. p. [email protected]
Projekto vykdytojai
Vilniaus universitetas
Projekto partneris
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija
Projekto vertė
69 847 Eur
PILIETIS
Modernėjimo pokyčių raiškos įtaka pilietinės visuomenės formavimuisi: teorinės įžvalgos ir praktinis pritaikomumas (PILIETIS), finansavimo sutartis Nr. S-MOD-21-10
Projekto tikslas
Atlikus socialinių, ekonominių, politinių ir istorinių šalies modernėjimo tendencijų analizę suformuoti integruotą rodiklių sistemą visuomenės pilietiškumo formavimui ir valdymo kryptingumui nustatyti.
Projekto įgyvendinimo laikotarpis
2021 m. kovo 9 d. – 2022 m. gruodžio 31 d.
Projekto vadovė
Dr. Olga Navickienė
El. p. [email protected]
Projekto vykdytojai
Vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Asta Valackienė
Vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Ieva Meidutė-Kavaliauskienė
Vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Mangirdas Morkūnas
Mokslo darbuotoja dr. Jūrate Novagrockienė
Jaunesnioji mokslo darbuotoja Luka Lesauskaitė
Specialistas (ekspertas-konsultantas) Virginijus Vitalijus Vilkelis
Vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Ieva Meidutė-Kavaliauskienė
Vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Mangirdas Morkūnas
Mokslo darbuotoja dr. Jūrate Novagrockienė
Jaunesnioji mokslo darbuotoja Luka Lesauskaitė
Specialistas (ekspertas-konsultantas) Virginijus Vitalijus Vilkelis
Projekto vertė
97 886 Eur
MIL_STRES
Lietuvos mokslo tarybos remiamos veiklos krypties „Mokslininkų grupių projektai“ projektas „Inovatyvių neintervencinių biomedicininių tyrimų pritaikymas valdant stresą grupės dinamikoje: šauktinių atvejis Lietuvoje“ (MIL_STRES), finansavimo sutartis Nr. S-MIP-20-59
Projekto tikslas
Sukurti ilgalaikio streso valdymo metodiką, kuria remiantis streso valdymo sprendimai būtų pagrįsti aktualiais neintervencinių biomedicininių tyrimų duomenimis ir žiniomis apie grupių dinamiką.
Projekto įgyvendinimo laikotarpis
2020 m. liepos 1 d. – 2022 m. kovo 30 d.
Projekto vadovas
Prof. dr. Rasa Smaliukienė
El. p. [email protected]
Projekto vykdytojai
Projekto vadovė (vyriausioji mokslo darbuotoja) prof. dr. Rasa Smaliukienė
Vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Gerry Larsson
Vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Svajonė Bekešienė
Mokslo darbuotoja dr. Asta Mažeikienė
Projekto partneris
Vilniaus universitetas
Projekto vertė
141 999 Eur