Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Karo mokslų ir technologijų bibliotekai gruodžio 9 d. buvo padovanota knyga „Holokausto Lietuvoje atlasas“. Ją įteikė Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus atstovė Milda Jakulytė-Vasil. Nuo šiol bibliotekoje bus galima pavartyti leidinį, kuriame pristatoma išsami informacija apie 227 masinių kapaviečių vietas ir Lietuvos Holokausto žemėlapis.

 

Lietuvos karo akademijos biblioteka dėkinga už dovaną ir tikisi, kad „Holokausto Lietuvoje atlasas“ bus naudingas visiems, kurie domisi Lietuvos istorija, Holokausto tema, nes tik išlaikant gyvą, kad ir labai žiaurios praeities įvykių paženklintą, istorinę atmintį, galima išlikti žmogiškam, pilietiškam, išsaugoti žmonių pakantumą ir tarpusavio pagarbą.

 

Leidinį sudaro informacijos blokai: schema, papildanti aprašymą, kaip surasti vietovę, trumpa pagrindinė informacija – adresas, koordinatės, žudynių vykdytojai, žudynių aukos ir jų skaičius. Jeigu žinoma, nurodoma paminklo pastatymo data, autoriai. Jei vieta įtraukta į kultūros paveldo registrą, pateikiamas jos unikalus numeris ir statusas bei dabartinis įrašas ant paminklo, nurodant, kokiomis kalbomis jis užrašytas, toliau – ištrauka iš istoriografijos arba tekstai, sukurti remiantis istoriniais šaltiniais. Ištraukų ir šaltinių nuorodos pateikiamos leidinio pabaigoje. Kiekviena vietovė iliustruota paminklų ir memorialų nuotraukomis.

 

Istorinių tyrimų Holokausto tema išleidžiama nemažai, tačiau dažniausiai tyrinėjama bendroji Holokausto istorija, vokiečių saugumo policijos ir SD operatyvinių ir ypatingųjų būrių veikla, lietuvių kolaboravimo su naciais faktai, nemažai dėmesio skiriama getų istorijai, šiek tiek mažiau – Holokausto provincijoje tyrimams. Tokios išsamios informacijos, susietos su kiekviena konkrečia vieta, iki šiol nebuvo – archyvų fonduose rasti duomenys įvairiuose panašaus pobūdžio leidiniuose buvo išskaidyti arba iš viso dar nepublikuoti.

 

2001 m. Jungtinės Karalystės Holokausto švietimo fondo pirmininkas lordas Greville‘is Janneris inicijavo Baltijos šalių masinių kapaviečių ženklinimo projektą, kurio tikslas – jų teritorijoje pastatyti atminimo ženklus Holokausto aukoms pagerbti. Įgyvendinant šį projektą buvo pastatyta 180 granitinių memorialinių ženklų, atliekančių tiek kelio ženklo, tiek paminklo funkcijas. Tęsdami britų iniciatyvą, 2007 m. Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus darbuotojai sudarė žinomų masinių žydų žudynių vietų duomenų bazę ir pateikė ją muziejaus interneto svetainėje.

 

Tęsdami pradėtus darbus, 2010 m. Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus ir Austrijos atminimo tarnyba GEDENKDIENST inicijavo projektą „Holokausto Lietuvoje atlasas“, skirtą edukacijai, informacijos sklaidai ir turizmui. Atlase pateikta surinkta, struktūruota ir glaustai pristatoma informacija apie visas Lietuvoje esančias masinių žudynių vietas. Turint didžiąją dalį duomenų buvo sukurta dvikalbė, nuolat atnaujinama interneto duomenų bazė www.holocaustatlas.lt.

 

LKA nuotraukos