Durbės mūšio kuopa žygiavo Klaipėdos sukilėlių takais

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos II kurso (Durbės mūšio kuopos) kariūnai, vadovaujami Kariūnų bataliono vado mjr. Ričardo Andrulio, sausio 18–19 d. dalyvavo naktiniame pėsčiųjų žygyje „Klaipėdos sukilėlių keliais“, kuris Akademijos auklėtiniams jau tapo tradicija ir kasmet sulaukia didelio susidomėjimo.
Kariūnas Povilas Masionis pasakojo, kaip keli kariūnai prieš žygį visiems pristatė sukilimą ir jo dalyvius: „Pagerbėme tylos minute, padėjome vainiką Klaipėdos skulptūrų parke prie paminklo Klaipėdos sukilime žuvusiems atminti. Akademijos kapelionas kpt. Mindaugas Sabonis pasakė kalbą apie patriotizmą, visi kartu sukalbėjome maldą. Kiekvienam dalyviui tikrai buvo naudinga šiame žygyje dalyvauti.“
Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Klaipėdos skyrius kartu su Lietuvos šaulių sąjungos Vakarų (jūros) šaulių 3-iąja rinktine, padedant Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-iajai rinktinei, LK Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalionui ir LK Logistikos valdybos Įgulų aptarnavimo tarnybos Klaipėdos įgulos aptarnavimo centrui, organizavo jau 18-ąjį žygį, šiais metais skirtą Lietuvos šaulių sąjungos 100-mečiui paminėti.
Daugiau nei 3 tūkst. dalyvių, žygiuodami iš Klaipėdos į Kretingą naktį, pakartojo 1923 m. savanorių sukilėlių judėjimo maršrutą, per atitinkamą laiką pėsčiomis įveikė 25 km atstumą ir kartu susipažino su šio krašto lankytinomis istorinėmis ir gamtos vietomis.
Žygis „Klaipėdos sukilėlių keliais“ Lietuvos karo akademijai tapo reikšmingas, nes 1923 m. pirmą kartą pasipriešinime dalyvavo tuomet veikusios Karo mokyklos kariūnai ir pasiekė pergalę prieš prancūzus, kurių įtakos sferai tuo metu priklausė Klaipėdos kraštas.
![]() |
![]() |
![]() |
![]() |
Krn. S. Statkutės nuotraukos